ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 22-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Užsienio reikalų ministerija oficialiais kanalais siekia patvirtinti informaciją apie dvi, kaip įtariama, Irane sulaikytas Lietuvos pilietes. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda žada paramą Juodkalnijos keliui į Europos Sąjungą, o Vyriausybė ieško sprendimų dėl vaiko priežiūros išmokų ir gynybos pirkimų. Vilniaus rajone dėl bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ finansinių sunkumų gali sutrikti šilumos tiekimas ir atliekų išvežimas.
Pasaulio naujienose – Sacharovo premija Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Vokietijoje sulaikytas Rusijai galimai šnipinėjęs ukrainietis, besidomėjęs ir Lietuvoje planuojama dislokuoti brigada, bei naujos Jemeno husių atakos Saudo Arabijoje.
LIETUVOS ĮVYKIAI
URM parengė notą ir oficialiais kanalais bando gauti patvirtinimą dėl dviejų lietuvių, kurios, tikėtina, yra sulaikytos Irane. Ministerijos kanclerė Aistė Stakėnaitė sakė, kad kol kas neaišku, dėl kokių priežasčių galėjo būti sulaikytos Daiva Zakažauskaitė, gimusi 1992 metais, ir Erika Šlimaitė, gimusi 1983 metais. Ji priminė, kad Iranas įtrauktas į valstybių, į kurias Lietuvos piliečiams vykti nerekomenduojama, juodąjį sąrašą. URM teigia darysianti viską, kad abi pilietės būtų grąžintos į Lietuvą.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad 2027 metais Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, sieks spartinti Juodkalnijos stojimo į Europos Sąjungą procesą. Po susitikimo su Juodkalnijos prezidentu Jakovu Milatovičiumi jis pabrėžė galimybes plėsti dvišalį bendradarbiavimą. J. Milatovičius savo ruožtu sakė, kad jo šalis nuosekliai juda narystės link ir jau pasiekė paskutinį šio kelio etapą.
Vadovai taip pat aptarė Europos saugumo padėtį ir Ukrainos atstatymą. Jie sutiko, kad galimas Rusijos, Kinijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl karo Ukrainoje pabaigos negalėtų vykti nedalyvaujant pačiai Ukrainai. G. Nausėdos vertinimu, Rusijos siūlomas formatas kelia įtarimų dėl galimo įtakos zonų pasidalijimo.
Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kad partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis 2025 metais dalimis persivedė 10 tūkst. eurų politinės organizacijos lėšų į savo sąskaitą. Pinigai buvo grąžinti tik pradėjus kelti klausimus dėl šių pavedimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Komisija nustatė, kad partija, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavusi apie 14 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio paramos, 10 tūkst. eurų pervedė savo vadovui. Tokios lėšos gali būti naudojamos tik partijos įstatuose numatytiems tikslams, o Politinių organizacijų įstatymas draudžia politinės organizacijos turtą ir pinigus skirstyti jos nariams. A. Nemunaitis posėdyje pripažino padaręs klaidą ir teigė skolą padengsiąs grąžindamas pinigus į partijos banko sąskaitą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad koalicijoje ieškoma susitarimo dėl Šeimos pakete numatyto vaiko priežiūros išmokų didinimo nuo 2027 metų liepos. Siūloma, kad pusantrų metų vaiką prižiūrintiems tėvams būtų mokama 100 proc. ankstesnio atlyginimo siekianti išmoka, o jos lubos būtų padidintos nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių. Priemonei numatyta 123,6 mln. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys sakė, kad svarstoma peržiūrėti valstybės prisiimtų įsipareigojimų indeksavimą. Jo teigimu, kai kurių indeksavimo procentų mažinimas galėtų padėti sutaupyti biudžeto lėšų, tačiau sprendimai dar nepriimti. Ministras konkrečių sričių, kurioms tai galėtų būti taikoma, nenurodė. Pirmiausia, pasak jo, būtina patvirtinti 2027 metų biudžetą, o vėliau spręsti dėl galimų pakeitimų. Projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Premjeras mano, kad gynybos pirkimų centralizavimas turi būti tęsiamas, nes dabartinė sistema tebėra nepakankamai centralizuota. Didelis perkančiųjų organizacijų skaičius apsunkina pirkimų organizavimą, kontrolę ir stebėseną. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šių metų gynybos išlaidų mokėjimų suplanuota paskutinį ketvirtį, todėl lėšos turi būti naudojamos skaidriai ir efektyviai, o ne vien siekiant jas išleisti iki metų pabaigos.
Vilniaus rajone gali sutrikti atliekų išvežimas ir šilumos tiekimas. Bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ gali nepakakti lėšų būtinoms išlaidoms, nes savivaldybės taryba nepratęsė leidimo skolintis iš banko, skelbia LRT. Įmonės direktorius Leonardas Pavliunas įspėjo, kad nuo lapkričio 15 dienos gali būti stabdoma dalis atliekų surinkimo, o kai kuriose vietose – ir šilumos tiekimas. Savivaldybės administracija svarstys galimybę skirti įmonei lėšų iš biudžeto, tačiau tam reikės tarybos pritarimo.
M. Sinkevičius pripažino, kad pirmojo 700 MW jūrinio vėjo parko likimas kol kas nėra aiškus. Energetikos ministras su Lenkijos atstovais aptaria užsienio partnerių įtraukimo į projektą galimybes. Tokios alternatyvos ieškoma valstybinei „Ignitis grupei“ paprašius atidėti projekto įgyvendinimą. Valstybės kontrolės duomenimis, per dvejus metus parko kaina padidėjo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų, o numatyta investicijų grąža sumažėjo maždaug 40 proc.
Pristačius naujus „Stadler“ traukinius, premjeras ragino toliau gerinti viešojo transporto paslaugas. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigė sieksiantis, kad žmonės viešąjį transportą rinktųsi dėl patogumo, kokybės ir kainos. Lietuvą pasiekė 12 traukinių: septyni elektriniai ir penki varomi baterijomis. Jie važiuos maršrutais Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai ir Vilnius–Varėna (Marcinkonys). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė geležinkelių reikšmę kariniam mobilumui ir sąjungininkų pajėgų atvykimui.
„Via Lietuva“ pasirašė pirmąsias sutartis su elektroninės kelių rinkliavos sistemos įrangos tiekėjomis „Magveda“ ir „Simbiotecha“. Jų sprendimai bus integruoti į sistemą, kuri nuo 2027 metų sausio 1 dienos pakeis vinjetes ir mokestį skaičiuos pagal faktiškai mokamais keliais nuvažiuotą atstumą. Rinkliava bus taikoma M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, tačiau lengviesiems automobiliams ji ir toliau nebus taikoma. Kitąmet iš šio mokesčio tikimasi surinkti 110 mln. eurų, kai naudojantis vinjetėmis kasmet surenkama apie 70 mln. eurų.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas buvęs kunigas Tadas Švedavičius teismo posėdyje iš dalies pripažino kaltę. Savo parodymus jis planuoja pateikti apklausus visus liudytojus ir nukentėjusiuosius. Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam T. Švedavičiui pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografinio turinio dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta 11 šiuo metu jau suaugusių vyrų, jie pateikė civilinius ieškinius.
Teismas nusprendė skirti priverstinį gydymą Igoriui Moskaliovui, kuris, kaip įtariama, prieš dvejus metus sostinės centre nušovė advokatą. Nustatyta, kad nusikalstamas veikas vyras galėjo padaryti būdamas nepakaltinamas, todėl baudžiamojon atsakomybėn jis nebus traukiamas. I. Moskaliovas toliau bus gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Bylos duomenimis, 2024 metų spalio 10-osios rytą Vilniaus centre esančiame pastate jis iš neteisėtai laikyto pistoleto nušovė advokatą Leonidą Pčelincevą, sužeidė du policijos pareigūnus ir pasikėsino nužudyti įvykio vietoje buvusį antstolio padėjėją, savo buvusią sutuoktinę bei policijoje praktiką atlikusią studentę.
Prokuratūra konstatavo, kad Anykščiuose agresyvų ginkluotą vyrą nukovę „Aras“ pareigūnai įstatymų nepažeidė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog jie tarnybinius ginklus panaudojo teisėtai ir pagrįstai, gindamiesi nuo realios grėsmės savo sveikatai bei gyvybei.
Šių metų birželio 21 dieną Anykščiuose anksčiau dėl psichikos sutrikimų gydytas vyras, pasitelkęs medžioklinį šautuvą, ėmė grasinti artimiesiems. Senjoras šovė į policijos pareigūnus ir vėliau atvykusius „Aro“ darbuotojus, kurie galiausiai vyrą nukovė.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV sankcijų sulaukusiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui skirta Sacharovo premija – pagrindinis Europos Sąjungos žmogaus teisių apdovanojimas. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola teigė, kad tai yra svarbaus teismo darbo ginant tarptautinę teisę ir teisingumą įvertinimas. TBT padėkojo Europos Parlamentui už premiją tuo metu, kai teismas ir jo darbuotojai susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais.
Šį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas TBT, kuriomis siekiama paralyžiuoti jo kasdienę veiklą. Teismas nagrinėja karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido bylas. D. Trumpo administracija, pasipiktinusi TBT teisėjų išduotu Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderiu dėl įtariamų nusikaltimų Gazos Ruože, pagrasino teismą išardyti „plyta po plytos“. ES jau išreiškė paramą TBT ir nurodė esanti pasirengusi imtis visų būtinų priemonių, kad jis galėtų tęsti darbą. JAV sankcijos įsigalios po šešių mėnesių.
Vokietijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas šnipinėjęs Rusijai ir rinkęs informaciją apie būsimą brigadą Lietuvoje. Jis sulaikytas Brandenburgo žemėje, aplink Berlyną. Karlsrūhėje veikiančios Vokietijos federalinės generalinės prokuratūros duomenimis, įtariama, kad informacijai gauti vyras pasitelkė asmeninius ryšius Europos gynybos pramonėje.
„Welt“ skelbė, kad 53 metų Vadyma Y., gyvenantis Eizenhiutenštate, rinko duomenis apie šarvuotosios technikos, šaudmenų ir sprogmenų gamybą, NATO rytiniame flange dislokuotus karius bei karinius objektus. „Spiegel“ teigimu, jis domėjosi ir Vokietijos Bundesvero 45-ąja šarvuotąja brigada, Vokietijoje vadinama Lietuvos brigada, kuri kitąmet turėtų būti dislokuota Lietuvoje. Vokietijoje, kuri Ukrainai teikia daugiausia karinės paramos, dėl su Rusija siejamų padažnėjusių diversijų ir šnipinėjimo atvejų paskelbta padidinta parengtis.
Jemeno husių sukilėliai pranešė apie naujas atakas prieš Saudo Arabiją. Husių kariuomenės atstovas Yahya Saree teigė, kad per 48 valandas grupuotė surengė keturias operacijas, naudodama balistines raketas ir dronus.
Pasak jo, atakų taikiniais tapo Saudo Arabijos gynybos ministerija Rijade, Karaliaus Fahdo tarptautinis oro uostas Damame, Abhos oro uostas šalies pietvakariuose ir valstybinės naftos bendrovės „Aramco“ objektas Janbu uostamiestyje. Pastarosiomis savaitėmis, vėl paaštrėjus karui Jemene, husiai suintensyvino smūgius kaimyninei Saudo Arabijai, daugiausia taikydamiesi į oro uostus ir naftos infrastruktūrą.
Saudo Arabijos civilinės aviacijos tarnyba anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad per išpuolį prieš Damamo oro uostą žuvo du žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti. Dėl husių atakų Jungtinės Valstijos nurodė daliai savo diplomatinio personalo palikti Saudo Arabiją. Šis sprendimas taikomas nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimos nariams, pranešė Valstybės departamentas Vašingtone.