Skyrybos savaime yra emociškai sunkus išgyvenimas, tačiau dar daugiau įtampos gali kilti dalijantis per bendro gyvenimo metus sukauptą turtą. Advokatas Artūras Vaišvila atkreipia dėmesį, kad tam tikri sprendimai gali apsunkinti ne tik pačių sutuoktinių, bet ir teisininkų darbą.
Apie turto dalybas tinklalaidėje „Statybų gidas“ kalbėjosi advokatų profesinės bendrijos „Trinity Jurex“ advokatas A. Vaišvila.
Jeigu santuokos metu pora įsigyja turto, abu sutuoktiniai tampa jo bendrasavininkiais. Po skyrybų turtas gali būti padalijamas per pusę arba taip, kaip susitaria patys sutuoktiniai. Vis dėlto daugiau klausimų kyla tuomet, kai vienas iš jų būstą turėjo dar iki santuokos, tačiau vėliau pora jame kartu gyveno ne vienerius metus.
Kada dalytis gali tekti ir prieš santuoką įsigytą būstą?
Advokato teigimu, jeigu iki santuokos įsigytas butas dar nebuvo visiškai išmokėtas, o po vestuvių paskolos įmokos buvo mokamos iš bendrų lėšų, prie būsto išpirkimo prisidėjo abu sutuoktiniai.
A. Vaišvila aiškino, kad santuokoje vieno sutuoktinio uždirbamos pajamos laikomos ir kito sutuoktinio pinigais – santykis yra 50 ir 50. Todėl nutraukiant santuoką kitas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos už laikotarpį, kai iš bendrų lėšų buvo mokamos įmokos už būstą.
Kitokia situacija susidaro tada, kai butas dar iki santuokos buvo visiškai išmokėtas, tačiau santuokos metu į jį buvo nemažai investuota. Teismas tokiu atveju vertintų, ar atliktas remontas iš tiesų padidino būsto vertę, taip pat kiek laiko ir lėšų tam skyrė sutuoktinis.
Jeigu po remonto būsto vertė išaugo, abu sutuoktiniai po skyrybų gali pretenduoti į turto dalį. Tačiau reikšmės turi ir tai, kiek laiko po remonto pora dar gyveno tame bute.
Advokatas pabrėžė, kad investicijos nėra vertinamos taip, tarsi jų vertė išliktų nepakitusi. Teismas gali atsižvelgti į tai, ar atlikti pagerinimai per laiką nenusidėvėjo ir nebuvo amortizuoti gyvenant būste. Tad po septynerių ar daugiau metų nebūtinai būtų galima reikalauti tokios pačios kompensacijos, kokios investicija buvo verta iš karto po remonto.
Ar vedybų sutartis išsprendžia visas problemas?
Vedybų sutartis gali padėti iš anksto susitarti dėl turto ir sumažinti finansinių ginčų tikimybę skyrybų atveju. Vis dėlto Lietuvoje nemažai žmonių tokį dokumentą vis dar vertina kaip nepasitikėjimo ar iš anksto planuojamų skyrybų ženklą.
A. Vaišvila negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, ar vedybų sutartis suteikia daugiau psichologinės ramybės. Jis papasakojo apie klientą, kuris, pasirašęs tokią sutartį, pasijuto laisvas nutraukti santuoką be didesnių turtinių pasekmių ir galiausiai išsiskyrė. Antroje santuokoje tas pats žmogus sutarties nebesudarė, nes nenorėjo jaustis taip, lyg po pirmo konflikto galėtų lengvai išsiskirti.
Advokato vertinimu, vedybų sutartis gali būti racionalus sprendimas, nes padeda iš anksto išspręsti teisinius ir finansinius klausimus bei sumažina ginčų dėl turto skyrybų metu. Tačiau toks dokumentas savaime neišsprendžia pasitikėjimo, romantikos, teisingumo ar sąžiningumo problemų – sutuoktiniai ir toliau turi gyventi kartu bei pasitikėti vienas kitu.
Tinklalaidę „Statybų gidas“ galima žiūrėti kiekvieną ketvirtadienį 18:30 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. TV3 televizijos „YouTube“ kanale laida skelbiama kiekvieną penktadienį 9 val. ryto.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.