Vyriausybė 2027 metų biudžeto projekte numatė mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimus nuo sausio 1-osios didinti 7,56 proc. Tačiau šis sprendimas švietimo bendruomenėje vertinamas nevienodai: vienos profesinės sąjungos teigia, kad taip vykdomi prisiimti įsipareigojimai, o kitos reikalauja didesnio – 10 proc. – augimo.
Ministrų kabinetas biudžeto projektui, kuriame numatytas atlyginimų didėjimas, pritarė penktadienį. Toliau jį svarstys Seimas.
Pagal projektą 7,56 proc. didėtų mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestis. Iš šio augimo 4,5 proc. sudarytų pareiginės algos koeficientų didinimas, 0,43 proc. būtų skirta koeficientams už veiklos sudėtingumą, priemokoms ir kitoms išmokoms, o 2,5 proc. augtų pareiginės algos bazinis dydis.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas BNS sakė, kad Vyriausybė šiuo sprendimu įgyvendina tai, kam buvo įsipareigojusi.
Jo teigimu, toks didėjimas numatytas sausį atnaujintoje kolektyvinėje sutartyje ir yra 5 proc. didesnis už Finansų ministerijos prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Kitokią poziciją išsakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Jis pateiktą siūlymą laiko neteisingu ir nurodė, kad profesinė sąjunga jau perdavė Vyriausybei savo pastabas.
A. Navicko vertinimu, šalies vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais didėjo maždaug 9,5 proc., o švietimo darbuotojams numatytas tik apie 7,5 proc. augimas. Todėl, palyginti su bendru darbo užmokesčio pokyčiu šalyje, švietimo darbuotojų atlyginimo dalis proporciškai mažėja.
LŠDPS vadovas teigė, kad ši pozicija dar kartą bus išdėstyta per kitą savaitę vyksiančias derybas su ministerija. Jei profesinės sąjungos reikalavimai nebus išgirsti, ji svarstys tolesnius veiksmus ir galimybę dar kartą kreiptis į Vyriausybę.
Praėjusią savaitę LŠDPS paragino Vyriausybę ir Seimą numatyti ne mažesnį kaip 10 proc. pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimą bei skirti tam reikalingas valstybės biudžeto lėšas. A. Navickas teigė, kad tokio reikalavimo bus laikomasi ir planuojamame susitikime.
Derybų kol kas neprireiks
LŠMPS šiemet papildomų derybų su Vyriausybe dėl atlyginimų didinimo neplanuoja.
E. Milešinas pabrėžė, kad LŠDPS turi atskirą kolektyvinę sutartį, todėl dėl didesnio augimo turėtų tartis jos rėmuose. Pasak jo, jei profesinei sąjungai pavyktų susitarti dėl didesnio atlyginimų didėjimo, tai būtų naudinga visiems pedagogams. Vis dėlto jis akcentavo, kad pirmiausia būtina įgyvendinti jau pasiektus susitarimus.
Kaip skelbė BNS, sausį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei keturios profesinės sąjungos pasirašė atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį, kuria susitarta dėl švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo.
Vyriausybės programoje ir profesinių sąjungų kolektyvinėse sutartyse numatyta, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų, taip pat mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis turėtų augti bent 5 proc. sparčiau nei prognozuojamas kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio didėjimas.
Šakos kolektyvinę sutartį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.
A. Navicko vadovaujama LŠDPS su ministerija yra sudariusi atskirą susitarimą.