Nors Lietuvoje artimiausią dešimtmetį turėtų mažėti 5–14 metų vaikų, mokyklos susidurs su dviem rimtais iššūkiais – mokytojų stygiumi ir senstančia pedagogų bendruomene. Tai rodo naujausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalga „Education at a Glance 2026“.
EBPO pateikiamais duomenimis, 2024 metais 42 proc. Lietuvos pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų buvo sulaukę 55 metų ar daugiau. EBPO šalių vidurkis tuo metu sudarė 23 proc.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) prognozėmis, 2026–2031 metais Lietuvai reikės maždaug 6,7 tūkst. naujų dalykų mokytojų. Tuo pačiu laikotarpiu pedagogikos studijas, tikėtina, baigs apie 4,2 tūkst. absolventų. Didžiausias poreikis prognozuojamas anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos mokytojams.
Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė pabrėžia, kad vien didesnis pedagogikos studijų pasirinkimas problemos neišspręstų. Beveik pusė pedagogikos bakalauro studijas baigusių žmonių mokyklose nedirba, o dalis jaunesnių nei 30 metų pagrindinio ugdymo mokytojų profesiją palieka per pirmuosius penkerius darbo metus.
Jos teigimu, svarbu ne tik pritraukti daugiau studentų, bet ir geriau juos parengti darbui klasėje, suteikti pagalbą karjeros pradžioje bei sudaryti aiškias profesinio augimo galimybes, kurios skatintų mokytojus likti mokykloje.
Švietimo kelrodyje, parengtame kartu su ISM universitetu, siūloma būsimus pagrindinės mokyklos mokytojus rengti bent pagal dviejų dalykų programas. Jie taip pat turėtų būti ruošiami dirbti su skirtingo amžiaus mokiniais. Dokumente numatoma stiprinti praktinį pedagogų parengimą ir sudaryti daugiau galimybių į mokyklas ateiti kitų sričių specialistams. Jų pedagoginis pasirengimas būtų derinamas su apmokamu darbu mokykloje.
Siekiant palengvinti pirmuosius darbo metus, siūloma naujiems mokytojams pirmuosius trejus metus skirti apmokamą mentorių ir mažesnį pamokų krūvį. Tai leistų daugiau laiko skirti pasiruošimui, sudėtingų situacijų aptarimui su patyrusiu kolega ir laipsniškam įsitvirtinimui profesijoje.
EBPO apžvalgoje, paremtoje TALIS 2024 apklausos duomenimis, nurodoma, kad Lietuvoje antrosios karjeros mokytojai sudaro 7 proc. pagrindinio ugdymo pedagogų. EBPO šalyse tokių mokytojų dalis vidutiniškai siekia 8,4 proc.
Švietimo kelrodyje taip pat siūloma pertvarkyti mokytojų karjeros sistemą. Dabartines kvalifikacines kategorijas galėtų pakeisti profesinio augimo pakopos. Aukštesnė pakopa būtų siejama ne tik su darbo stažu, bet ir su mokytojo kompetencijomis, darbo kokybe bei papildomomis atsakomybėmis. Šios pakopos būtų periodiškai peržiūrimos.
Patyrusiems pedagogams siūloma dalį darbo laiko skirti mentorystei, kolegų konsultavimui ir būsimų mokytojų rengimui. Už tokias papildomas funkcijas jiems būtų mokamas didesnis atlygis.
L. Tilvytės vertinimu, patyręs mokytojas gali padėti tobulėti visai komandai, tačiau mentorystei ir kolegų konsultavimui būtina skirti ir laiko, ir finansinį atlygį. Taip mokyklos galėtų išsaugoti sukauptą patirtį, o nauji pedagogai greičiau įgytų pasitikėjimo ir praktinių įgūdžių.
EBPO taip pat nagrinėja mokytojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Lietuvoje ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo mokytojai vidutiniškai uždirba apie 1 proc. daugiau nei kiti aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai. Tačiau savo atlyginimu patenkinti tik 28,4 proc. pagrindinio ugdymo mokytojų, o EBPO šalyse šis rodiklis siekia 38,7 proc.
Kitomis darbo sąlygomis, neįskaičiuojant atlyginimo, Lietuvoje patenkinti 77,4 proc. mokytojų. EBPO vidurkis sudaro 68,4 proc. Be to, 71,6 proc. mokytojų nurodė, kad jų mokyklų mokinių tėvai juos vertina ir gerbia.