Ministras L. Kukuraitis teigia, kad naujasis slaugos ir globos modelis kritikuojamas dar nepaskelbtas ir nepradėjus jo derinimo procedūrų.
Jo vertinimu, teiginiai, esą žmonės ateityje nebegaus paslaugų arba už jas turės mokėti daugiau, šiuo metu yra nepagrįsti, nes pats modelis dar rengiamas.
Pasak ministro, su būsimu modeliu susiję klausimai kas savaitę ir dar dažniau aptariami su įvairiais partneriais. Į susitikimus kviečiami skirtingų sričių atstovai, kad būtų galima įvertinti galimus sprendimo pranašumus ir grėsmes.
L. Kukuraitis pabrėžė, kad kritikų nedalyvavimas viešuose susitikimuose nereiškia, jog diskusija nevyksta. Jo teigimu, modelis turi būti kuo išsamiau parengtas kartu su praktikoje jį įgyvendinsiančiais specialistais.
Ministras pripažįsta: neaiškumų dar yra
Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis konferencijoje kritikavo galimybę reformą iš dalies finansuoti pacientų lėšomis. Jo vertinimu, tai galėtų pabloginti paslaugų prieinamumą senatvės pensiją gaunantiems žmonėms.
L. Kukuraitis atsakė, kad dalis dabartinių kritikų anksčiau taip pat buvo atsakingi už šios srities pertvarką, tačiau reikiamų pokyčių neįgyvendino. Ministro teigimu, tai nepadarė nei tuo metu dirbę politikai, nei valstybės tarnautojai.
Jis pabrėžė, kad slaugos ir globos sistemų sujungimas yra itin sudėtingas klausimas. Apie būtinybę šias sistemas veikti kartu kaip vieną kalbama jau 30 metų, tačiau reikšmingo proveržio nebuvo būtent dėl proceso sudėtingumo.
Ministras sakė, kad intensyviai bendradarbiaujama su savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų ir priežiūros namuose atstovais. Tarp minimų partnerių – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kauno savivaldybė, taip pat Mažeikių ir Telšių įstaigos.
Anot L. Kukuraičio, daugiausia dėmesio skiriama tiems, kurie dėl planuojamų pokyčių nerimauja. Vis dėlto dar reikės suderinti modelį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ministras pripažino, kad įtampą didina ir nežinomybė: paskelbta, jog bendra sistema turėtų pradėti veikti nuo 2029 metų, tačiau galutinis modelis, kurį būtų galima visapusiškai svarstyti, dar nepateiktas. Todėl, jo vertinimu, kritikuoti dar kuriamą sprendimą nėra konstruktyvu.
Taip pat diskutuojama, kurios paslaugos turėtų būti mokamos, o kurios – nemokamos. Svarstoma, ar visa sveikatos priežiūros dalis, įtraukta į ilgalaikės priežiūros paketą, galėtų būti finansuojama nemokamai, kad žmonių padėtis nepablogėtų.
L. Kukuraitis nurodė, kad viena iš svarstomų krypčių – išlaikyti principą, pagal kurį sveikatos priežiūros dalį visiškai apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), kaip numatyta Konstitucijoje. Galutiniai sprendimai, pasak ministro, dar vertinami ir derinami.
Pagrindinį įstatymą planuojama pateikti rudenį
L. Kukuraitis teigė, kad pagrindinis ilgalaikę priežiūrą apibrėžiantis įstatymas Seimui turėtų būti pateiktas rudens sesijoje. Lydintieji teisės aktai būtų teikiami pavasario sesijoje arba vėliau.
Šiuo pagrindiniu įstatymu būtų nustatyta, kas laikoma ilgalaike priežiūra, ir įtvirtinti esminiai jos organizavimo principai. Vėliau, prireikus, būtų rengiami poįstatyminiai teisės aktai.
Ministras taip pat pabrėžė, kad PSDF biudžeto lėšos jau skiriamos slaugai. Jo teigimu, svarbu išsaugoti ir sustiprinti namuose teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, kurį dažniausiai užtikrina pirminės grandies šeimos gydytojų komandos.
L. Kukuraitis paragino šiame etape susitelkti ir diskutuoti konstruktyviai. Jo teigimu, Europos šalių patirtis rodo, kad pacientams palankiausias yra apjungtas slaugos ir globos modelis.
Planuojami slaugos sistemos pokyčiai
Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų finansuojamos iš keturių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, PSDF ir pačių asmenų lėšų.
Įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti ne vėliau kaip šių metų lapkritį, o numatomi pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2029 metų sausio.
L. Kukuraitis ir Inga Ruginienė anksčiau yra teigę, kad pertvarka padėtų tiksliau paskirstyti specialistus ir išteklius, atsižvelgiant į kompleksinius žmogaus poreikius. Taip pat būtų siekiama išvengti besidubliuojančių paslaugų ir nebepritaikyti darbuotojų prie pačios sistemos.