„The Wall Street Journal“ (WSJ) aprašė Rusijos karininko Levo Stupnikovo istoriją ir pavadino jį vienu rezultatyviausių diversantų naujausioje karo istorijoje. Leidinio vertinimu, jo perduota informacija Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms padėjo nukauti daugiau nei 300 Rusijos kariškių. Anksčiau buvo skelbta, kad dėl jo veiksmų žuvo daugiau nei 200 Rusijos karių.
26 metų L. Stupnikovas yra baigęs Budiono karo ryšių akademiją Sankt Peterburge. WSJ jis pasakojo, kad dar studijuodamas nusivylė Rusijos kariuomene dėl joje matytos korupcijos. Rusijos visuotinis įsiveržimas į Ukrainą jam sukėlė pasipiktinimą, tačiau savo antikarines pažiūras nuo tarnybos draugų slėpė. 2023 metų lapkritį karininkas buvo pasiųstas į frontą ir netoli Vuhledaro paskirtas 36-osios motorizuotųjų šaulių brigados bataliono ryšių viršininku, nurodo „Agentstvo“.
WSJ duomenimis, svarbų vaidmenį L. Stupnikovui tampant Ukrainos informatoriumi atliko jo motina Tatjana Jancen. Ji buvo dalyvavusi protestuose prieš Vladimirą Putiną, o prasidėjus invazijai Omske klijavo antikarinius plakatus.
2024 metų vasarį T. Jancen kreipėsi į su Ukrainos karine žvalgyba bendradarbiavusį Ukrainos tinklaraštininką Dmytro Karpenką. Ji prašė padėti sūnui dezertyruoti. L. Stupnikovas susisiekė su D. Karpenka, nurodė savo pareigas ir buvimo vietą bei sutiko teikti informaciją apie Rusijos kariuomenę. Siūlomo atlygio jis atsisakė.
Pirmoji didelė operacija įvyko 2024 metų vasario 20 dieną, kai buvo smogta netoli Volnovachos esančiame poligone išsirikiavusiems Rusijos kariškiams. L. Stupnikovas iš anksto perdavė poligono koordinates. Į vietą atvykus vadams ir susirinkus maždaug 120–150 žmonių, jis ukrainiečiams atsiuntė nuotrauką. Gavęs nurodymą pasitraukti, karininkas tarnybos draugams pasakė, kad sutriko skrandis, ir pasislėpė už medžių. Per smūgį žuvo 68 Rusijos kariškiai, tarp jų – 10 karininkų, o dar apie 60 žmonių buvo sužeisti.
Vėliau L. Stupnikovas toliau teikė dalinių koordinates. 2024 metų kovą jis padėjo surengti smūgį brigados karininkų susitikimui, o gegužę nukreipė ataką į buvusio viešbučio rūsį, kuriame buvo įsikūrę du šturmo padaliniai. Per šį smūgį žuvo 20 žmonių. Karininkas taip pat sabotažavo Rusijos techniką: išjungdavo stebėjimo kameras ir pakeisdavo bepiločių orlaivių valdymo pultų akumuliatorių įtampą, todėl jie sugesdavo.
Per ateinančius mėnesius jis savo vadovui perdavinėjo radijo dažnius, karių dislokacijos vietas ir mūšių planus. 36-oji brigada greitai neteko daug personalo. Galiausiai iš visų karininkų, su kuriais L. Stupnikovas pradėjo tarnybą batalione, jis liko vienintelis: kiti žuvo, buvo sužeisti arba perkelti į kitas fronto vietas.
Iki 2024 metų vasaros Rusijos vadovybė ėmė įtarti, kad dalinyje veikia informatorius. Vienas vadų pareiškė, jog dalinyje, regis, atsirado savas „Štirlicas“.
L. Stupnikovas savo veiklą apibūdino kaip nuolatinę ir begalinę įtampą. Jis pabrėžė, kad tikri šnipai yra specialiai mokomi, o pats tokių mokymų nebuvo gavęs.
Pabėgimas per minų lauką ir tarnyba prieš buvusią brigadą
2024 metų liepos 6-osios naktį L. Stupnikovas paliko Rusijos pozicijas ir pasitraukė į Ukrainos pusę. Ukrainos kariškiai jam buvo parengę kelią per užminuotą teritoriją.
Pabėgęs karininkas ukrainiečiams perdavė telefoną ir slaptažodžius. Jie dar kelis mėnesius leido gauti vaizdą iš maždaug keliolikos Rusijos bepiločių orlaivių ir stebėjimo kamerų.
Vėliau L. Stupnikovas susitiko su Rusijos savanorių korpuso vadu Denisu Kapustinu. Šis pasiūlė jam dirbti ryšių specialistu. Po dviejų dienų buvęs karininkas sutiko. WSJ skelbia, kad dabar jis dalyvauja kovinėse operacijose prieš 36-ąją brigadą, kurioje anksčiau tarnavo.
L. Stupnikovo motina ir jaunesnioji sesuo iš Rusijos išvyko 2025 metų vasarį. Jo žmona Jelizaveta liko šalyje ir vėliau viešai pasmerkė vyro veiksmus.
Apie L. Stupnikovo istoriją plačiau sužinota 2025 metų rugsėjį, kai jis davė dviejų valandų interviu D. Karpenkai. Rusijos šaltinių publikacijose teigiama, kad jo veiksmai lėmė daugiau nei 200 kariškių žūtį.
Po interviu specialiųjų pajėgų „Achmat“ grupės „Aida“ kovotojai paskelbė pradedantys perbėgėlio „medžioklę“.
Panašiai buvo grasinama ir kitam Rusijos perbėgėliui Maksimui Kuzminovui. 2023 metų rugpjūtį jis į Ukrainą atskraidino karinį sraigtasparnį Mi-8, o 2024 metų vasarį buvo nužudytas Ispanijoje. L. Stupnikovas teigia, kad spręsdamas, ar pasilikti Ukrainoje, atsižvelgė ir į M. Kuzminovo likimą.