Lapkričio 3-iąją dvi kadencijas Lietuvai vadovavusiam prezidentui Valdui Adamkui sukako 100 metų. Vilniuje tą dieną surengta daug renginių, o svarbiausiu vakaro akcentu tapo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) vykusi iškilminga šventė, į kurią susirinko garbūs svečiai. Vis dėlto dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda renginyje nedalyvavo – V. Adamkų pasveikino nuotoliniu būdu.
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda, Valdas Adamkus (nuotr. BNS ir Dariaus Labučio)
Andrius Tapinas sukritikavo prezidento sprendimą
Žurnalistas Andrius Tapinas atkreipė dėmesį, kad daugelį nustebino G. Nausėdos nebuvimas V. Adamkaus jubiliejuje. Jis priminė, jog anksčiau dabartinis prezidentas pabrėždavo jubiliejų svarbą ir kritikavo prezidentę Dalią Grybauskaitę, kai ši 2018 metais dėl sugedusio „Spartano“ negalėjo nuvykti pasveikinti Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Tuomet G. Nausėda buvo pareiškęs, kad prireikus į renginį būtų vykęs net dviračiu.
A. Tapino vertinimu, V. Adamkaus 100-mečio iškilmė buvo vienas svarbiausių ne tik metų, bet ir gerokai ilgesnio laikotarpio politinių renginių. Jis taip pat pabrėžė, kad nedaug valstybių vadovų sulaukia šimto metų.
Prezidentūra aiškino, kad G. Nausėda tuo metu buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą oficialų vizitą Berlyne. Tačiau A. Tapinas šį argumentą pavadino silpnu. Jo teigimu, apie V. Adamkaus jubiliejų buvo žinoma anksčiau nei apie Berlyne numatytą saugumo konferenciją, be to, šalies vadovas galėjo atidaryti konferenciją, susitikti su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir specialiuoju lėktuvu grįžti į Vilnių.
A. Tapino nuomone, tądien Vokietijoje numatyti G. Nausėdos darbai buvo mažesnės reikšmės: prezidentas susitiko su Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ministru pirmininku ir atidarė regioninį Vokietijos ir Lietuvos verslo forumą. Žurnalistas taip pat teigė, kad prezidentūra, bandydama išryškinti vizito Berlyne svarbą, per dvi dienas apie jį parengė 10 naujienų.
Pasak A. Tapino, vienas aukštas Lietuvos politikas prieš renginį nerimavo, kad gali nespėti į V. Adamkaus šventę. Jis esą kreipėsi į prezidentūrą ir teiravosi, ar galėtų į Vilnių grįžti kartu su G. Nausėda, tačiau nustebo sužinojęs, kad prezidentas pats į jubiliejų vykti neketina.
Žurnalistas svarstė, kad šiuo atveju teko rinktis tarp V. Adamkaus 100-mečio ir susitikimo su Šiaurės Reino-Vestfalijos vadovu. Anot jo, taip susidarė prieštaringas vaizdas su anksčiau paties G. Nausėdos išsakyta fraze apie pasirengimą vykti net dviračiu.
Tapinas pateikė ir kitą galimą neatvykimo versiją
A. Tapinas teigė, kad papildomai pasidomėjęs situacija išgirdo kitokių aplinkybių. Keli liudininkai jam esą pasakojo, jog pernai sveikindamas V. Adamkų G. Nausėda iškilmingai pažadėjo kitąmet susitikti prezidentūroje. Tai galėjo sudaryti įspūdį, kad šimtmečio renginys vyks prezidentūroje, o G. Nausėda bus jo šeimininkas.
Tačiau šiai idėjai, pasak žurnalisto, nebuvo plačiai pritarta, nes prezidentūroje su antrosiomis pusėmis telpa apie 50 žmonių, o V. Adamkaus 100-mečiui norėta didesnės šventės.
A. Tapinas svarstė, kad dėl to G. Nausėda galėjo įsižeisti, o prezidentūroje esą galėjo būti ieškoma priežasties, kodėl tuo metu šalies vadovo nebūtų Lietuvoje. Jo teigimu, tokia priežastimi tapo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė.
Šią versiją, anot A. Tapino, papildė ir organizacinės aplinkybės: jo žiniomis, G. Nausėdos sveikinimo vaizdo įrašas renginio organizatoriams buvo išsiųstas paskutinę minutę.
G. Nausėda V. Adamkų pasveikino vaizdo įrašu
Šventės dieną G. Nausėda atsiuntė sveikinimą V. Adamkui. Jame teigė, kad buvusio prezidento gyvenimas ir veikla tapo visos Lietuvos istorijos dalimi.
Šalies vadovas pabrėžė, kad net išvykęs iš Lietuvos V. Adamkus visada liko su Lietuva, o jo gyvenimas ir profesinė veikla Jungtinėse Valstijose buvo skirti tam, kad šalis vėl taptų laisva.
G. Nausėda sakė, kad V. Adamkus, kitaip nei daugelis išeivijos atstovų, tvirtai tikėjo sulauksiantis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Sugrįžęs į tėvynę jis esą svariai prisidėjo prie laisvos valstybės kūrimo ir jos įsitvirtinimo Vakarų bendrijoje.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad V. Adamkus du kartus išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu vedė atgimusią valstybę Vakarų bendrijos link.
G. Nausėda dėkojo V. Adamkui už parodytą pavyzdį, kad valstybės kūrimas ir tarnystė žmonėms einant politines pareigas gali būti grindžiami idealizmu bei pilietinės darnos siekiu. Pasak jo, V. Adamkus paliudijo, kad politika gali būti kilni veikla.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad V. Adamkaus pasišventimas Lietuvai, išmintis ir autoritetas padarė didelę įtaką daugeliui žmonių, tarp jų ir jam pačiam. Buvusiam prezidentui G. Nausėda palinkėjo sveikatos, neslūgstančios energijos, šviesių kasdienybės akimirkų ir džiaugsmo.
V. Adamkaus šimtmečio iškilmėse – užsienio svečiai ir Lietuvos scenos žvaigždės
V. Adamkaus šimtmečio dieną Vilniuje surengta plati renginių programa. Jos kulminacija tapo vakare LNOBT vykusi iškilminga šventė.
Tarp kviestųjų svečių buvo buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleris.
Jubiliejaus vakarą muzikinę programą atliko Edgaras Montvidas, Irena Milkevičiūtė, Ieva Prudnikovaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti žinomi Lietuvos solistai.
Iškilmingam koncertui dirigavo Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius, Martynas Stakionis ir Ričardas Šumila.