Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet gali pasiekti net 4,6 proc., tačiau valdžia ir toliau žada didesnes pensijas bei papildomą paramą šeimoms. Ekspertai perspėja, kad toks išlaidų didinimas prieš rinkimus ateityje gali skaudžiai atsisukti prieš valstybę: naujai Vyriausybei gali tekti mažinti išlaidas, stabdyti pensijų augimą ir spręsti didėjančios valstybės skolos problemą.
Didžiausia grėsmė – ne pats deficitas, o jo augimo kryptis
Vertindamas diskusijas dėl biudžeto ir deficito, Skirmantas Malinauskas teigė, kad 3,8 proc. deficitas savaime dar nėra katastrofa. Europos Sąjungos vidurkis yra kiek didesnis, tačiau daug svarbesnė, jo manymu, yra tendencija. Valstybės kontrolė skelbia, kad kitąmet deficitas gali dar padidėti – iki 4,6 proc.
Malinauskas atkreipė dėmesį ir į Prezidentūros pareiškimą, kad 2029 metais Lietuva turėtų sugrįžti prie fiskalinės drausmės. Jo aiškinimu, tai reikštų, kad dabar dvejus metus valstybė aktyviai didintų išlaidas, o po rinkimų tektų imtis priešingų sprendimų.
Kaip vieną iš pavyzdžių jis nurodė pensijų augimą, kuris siekia 11 proc. Pasak jo, pensininkai neturėtų būti paversti rinkėjų grupe, kuri prieš rinkimus papirkinėjama didesnėmis išmokomis. Pensijų indeksavimas tam ir buvo įtvirtintas įstatymuose, tačiau, jo vertinimu, Lietuva vėl juda tuo pačiu keliu.
Malinauskas taip pat pabrėžė, kad vien didesnės išlaidos gynybai savaime dar neparodo, jog valstybė stiprėja. Svarbu įvertinti, kam pinigai išleidžiami, ką už juos įsigyjama ir kaip realiai auga šalies gynybiniai pajėgumai.
Finansų valdymą jis įvardijo kaip vieną silpniausių dabartinės Vyriausybės vietų. Jo nuomone, būtent dėl to buvo pasirinktas Taurimas Valys, tačiau sprendimų pasekmės jau esą matomos.
Taurimas Valys – tik vykdytojas?
Paklaustas, kodėl finansų ministru pasirinktas Taurimas Valys, Malinauskas atsakė, kad tai pirmiausia yra Mindaugo Sinkevičiaus sprendimai. Jo vertinimu, Valys nėra savarankiška politinė figūra ir vėliau gali tapti atsakingu už nepopuliarius sprendimus, nors tikroji politinė atsakomybė tenka Vyriausybės vadovui Mindaugui Sinkevičiui.
Finansų ministras dažnai vadinamas vicepremjeru, tačiau, Malinausko manymu, šiuo atveju ministras tiesiog vykdo partijos pirmininko ir Vyriausybės vadovo nurodymus.
Politikas finansų prioritetus palygino su pavežėju, dirbančiu pavojingame rajone. Tokiam žmogui būtina pasirūpinti savigyna, tačiau pirmiausia jis turi turėti degalų ir techniškai tvarkingą automobilį. Kitos išlaidos esą yra antraeilės.
Jo teigimu, valstybė, tuo pat metu didindama išlaidas gynybai, finansuodama papildomas lengvatas ir rinkdamasi brangesnius sprendimus, tik didina bendrą išlaidų naštą. Be to, jau auga skolos aptarnavimo išlaidos.
Malinauskas perspėjo, kad Vakarų ekonomikos šiuo metu yra dideliame pakilime: kyla kainos ir akcijų indeksai, todėl anksčiau ar vėliau gali ateiti didesnė arba mažesnė krizė. Tuomet kitai valdžiai tektų spręsti dabar sukauptas problemas.
Po 4,6 proc. deficito tektų imtis skausmingų karpymų
Jeigu deficitas būtų padidintas iki 4,6 proc., o vėliau reikėtų grįžti prie Mastrichto kriterijaus – ne didesnio kaip 3 proc. deficito, naujai Vyriausybei tektų mažinti išlaidas. Malinauskas klausė, kas norėtųsi prisiimti tokią atsakomybę ir nuspręsti mažinti mokytojų atlyginimus ar įšaldyti pensijų augimą.
Jo vertinimu, dauguma sprendimų yra populistiniai. Vienintelę aiškiai pateisinamą išlaidų kryptį jis įvardijo saugumą.
Malinauskas taip pat suabejojo, ar dėl didesnių pensijų patys pensininkai ilgainiui jausis geriau. Nors jų pajamos padidės, prognozuojama, kad atlyginimai augs apie 7 proc., o infliacija sieks 3,3 proc. Tuo metu jų vaikams gali būti sunkiau grąžinti būsto paskolas, skolintis, pirkti prekes ar išvykti atostogų.
Jis teigė suprantantis, kodėl politikai siūlo tokias priemones, tarp jų ir šeimos paketą, tačiau mano, kad dabartinis laikas tam nėra tinkamas.
Į klausytojo pastabą, kad demografinės problemos reikalauja skubios pagalbos šeimoms, Malinauskas atsakė, jog šeimos paketas yra papildomos išlaidos. Pasak jo, jeigu Lietuva vienu metu didina finansavimą gynybai, susiduria su augančiu fiskaliniu deficitu ir dar siūlo didesnes pensijas bei išmokas vaikams, kyla klausimas, iš kokių lėšų visa tai bus finansuojama.
Ministrui pritrūko kompetencijos?
Malinauskas pabrėžė, kad finansų ministro darbas yra ypač specifinis: reikia išmanyti daugybę skaičių, sudėtingą biudžeto sandarą ir įstatymus. Jo vertinimu, ministrui, kuriam trūksta kompetencijos, sunku tinkamai atsakyti net į paprastus klausimus.
Jis prisiminė situaciją, kai į Algirdo Butkevičiaus klausimą buvo atsakyta fraze „Šaudė tu šaudė“. Malinauskas šį atsakymą palygino su mokiniu, kuris, nežinodamas atsakymo, vietoj jo ima komentuoti mokytojos šukuoseną.
Jo manymu, tokia taktika anksčiau nepadėjo ir dabar taip pat nepadės, ypač kai valdžia yra prisiėmusi daug pažadų. Tarp jų – sprendimai dėl aukštų energetikos kainų ir planai, susiję su dyzelino kainų augimu. Malinauskas teigė, kad nors apie tokius planus buvo kalbama, realių rezultatų kol kas nėra.
Jo teigimu, galima daug planuoti ir žadėti, tačiau svarbiausia atsakyti, kieno sąskaita visa tai bus daroma ir ką valstybė darys tada, kai išlaidų našta taps per didelė ir nebeatitiks pajamų.
Malinauskas pabrėžė, kad valstybė gali didinti pajamas ir investuoti, tačiau pirmiausia turi pasirūpinti esminiais dalykais. Jo vertinimu, dabartinė perspektyva nėra aiški: išlaidų daug, o saugumo situacija išlieka neapibrėžta.