Gamtos mokslų daktaras Artūras Kirjakulovas, ieškodamas medžiagos naujam projektui, palygino du internete rastus darbo skelbimus. Juose nurodyti atlyginimai jį nustebino: aukštąjį išsilavinimą turinčiam jaunesniajam biotechnologui siūloma beveik tiek pat, kiek parduotuvės kasininkui.
„Universitetas dažniausiai yra iššvaistytas laikas“
A. Kirjakulovas socialiniame tinkle iškėlė klausimą, ar gamtos mokslų daktaras turėtų visiems rekomenduoti baigti universitetą. Jo teigimu, ankstesnė nuostata, kad nestojęs į aukštąją mokyklą žmogus laikomas mažiau gabiu, nebeatitinka šiandienės darbo rinkos.
Jis mano, kad 3–4 bakalauro studijų metai geriausiu atveju reiškia tiek pat laiko be atlyginimo, o blogiausiu – paskolas, kurias vėliau tenka grąžinti. Lietuvoje ši problema, jo vertinimu, nėra tokia didelė kaip Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur studijų paskolos gali ilgai apsunkinti žmogaus finansinę padėtį.
Mokslų daktaras palygino atlyginimus, siūlomus „Thermo Fisher Scientific“ jaunesniajam chemikui ir „Lidl“ pardavėjui.
Jaunesniojo biotechnologo ir kasininko atlygis beveik sutampa
„Thermo Fisher Scientific“ jaunesniajam chemikui siūlomas 1567–2354 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių. Kandidatas turi būti įgijęs aukštąjį biochemijos, chemijos, biotechnologijos, bioinžinerijos ar susijusios srities išsilavinimą. Darbą galima pradėti paskutiniame bakalauro studijų kurse, o magistro diplomas laikomas privalumu, bet nėra būtinas.
„Lidl“ pardavėjui Vilniuje siūlomas 1530–2220 eurų atlyginimas prieš mokesčius. Čia keliami kitokie reikalavimai: reikia mokėti lietuvių kalbą, pasirengti intensyviam fiziniam darbui ir galėti dirbti tiek rytais, tiek vakarais. Kai kuriuose miestuose siūlomas ir ne visas darbo krūvis.
A. Kirjakulovo vertinimu, atlyginimai šiais atvejais iš esmės vienodi, nors vienai pozicijai reikia kelerių metų universitete, o kitai – gebėjimo susikalbėti lietuviškai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad parduotuvės darbuotojas per 2–3 metus gali tapti pamainos ar parduotuvės vadovu, kol biotechnologas dar tik baigia bakalauro studijas.
Jo teigimu, darbui „Thermo Fisher Scientific“ nebūtinai reikia universiteto diplomo. Jaunesniajam biotechnologui svarbu tiksliai laikytis protokolų, pildyti dokumentus ir dirbti pagal kokybės reikalavimus. Šių įgūdžių, pasak jo, dažnai išmokstama ne paskaitose, o per kelis mėnesius dirbant laboratorijoje.
Vis dėlto „Lidl“ pardavėjų atlygis kituose miestuose mažesnis. Šiauliuose ir Utenoje siūloma nuo 1230 iki 2035 eurų prieš mokesčius.
Kai kuriems darbams diplomas būtinas, kiti siūlo dar daugiau
„Lidl“ aukštuminio krautuvo vairuotojui siūlomas 2000–2480 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių ir nemokami šilti pietūs. Patirtis nebūtina, nes bendrovė žada darbuotoją apmokyti. Kandidatas turi būti sulaukęs 18 metų ir gebėti dirbti komandoje.
„Thermo Fisher Scientific“ atlyginimą nuo 2000 eurų prieš mokesčius, su galimybe jį didinti, nurodo validavimo inžinieriaus skelbime. Siūlomas atlygis siekia 2180–3270 eurų.
Patirtis tokiose pareigose nėra būtina, tačiau kandidatas turi turėti aukštąjį inžinerijos, elektronikos, automatikos, mechatronikos, informacinių technologijų ar kitos susijusios techninės krypties išsilavinimą. Taip pat būtina gebėti suprasti techninę informaciją, dirbti su kompiuterinėmis programomis, įskaitant „Microsoft Office“, ir mokėti anglų kalbą, susijusią su techniniais bei procedūriniais terminais.
Šis palyginimas A. Kirjakulovą paskatino klausti, ar verta kelerius metus studijuoti aukštojoje mokykloje, jei panašų atlyginimą galima gauti darbe, kuriam pakanka lietuvių kalbos.
„Laimi ne tas, kuris turi diplomą“
A. Kirjakulovo nuomone, dirbtinio intelekto laikais teorinių žinių ir praktinių gebėjimų skirtumas dar labiau ryškės. Žinios, kurioms anksčiau reikėdavo ketverių studijų metų, dabar gali būti pasiekiamos per kelias minutes. Todėl, jo teigimu, daugiau laimi ne diplomo turėtojas, o žmogus, gebantis greitai mokytis ir naudotis naujais įrankiais.
Jis siūlo svarstyti profesinę mokyklą, stažuotę arba darbą derinti su ištęstinėmis studijomis. Taip, pasak jo, galima kaupti ir patirtį, ir pinigus, o ne skolą.
Kartu gamtos mokslų daktaras pabrėžia, kad išsilavinimo nereikėtų tapatinti su diplomu. Jo įsitikinimu, išsilavinimas keičia mąstymą ir padeda spręsti įvairias gyvenimo problemas. Tačiau vertinant finansinę bei karjeros naudą, diplomas labiausiai atsiperka profesijose, kuriose reikalinga licencija, pavyzdžiui, medicinoje, teisėje ar inžinerijoje.
Komentatoriai pasidalijo skirtingomis patirtimis
Įrašas sulaukė įvairių reakcijų. Vieni teigė, kad kvalifikuotas darbas Lietuvoje vertinamas per menkai, kiti sakė, jog aukštasis išsilavinimas nebūtinas kiekvienam. Dar kiti kritikavo patį palyginimą, nes, jų manymu, buvo sugretinti fiziškai sunkus ir protinis darbas.
Viena komentatorė juokavo, kad pavargusi kartais svarsto eiti dirbti į „Lidl“, nes atlyginimas labai nesiskirtų, o mažesnės pajamos reikštų ir mažesnius atskaitymus.
Kita diskusijos dalyvė teigė, kad problema nėra per dideli kitų darbuotojų atlyginimai, o per mažas kvalifikuotų specialistų darbo įvertinimas. Jos manymu, jaunam žmogui sunku rasti motyvaciją investuoti į mokslus, jei tai finansiškai beveik neatsispindi.
Dar viena komentatorė pasakojo, kad jos diplomas atsipirko tik užsienyje, kur atlygis buvo daugiau nei dvigubai didesnis. Lietuvoje, dirbdama veterinarijos farmacijos įmonėje ir turėdama magistro laipsnį, ji teigė gavusi tik minimalų atlyginimą.
Kitas komentatorius sutiko, kad įraše yra pagrįsto apmaudo. Jis pabrėžė, kad biotechnologas gali dirbti „Lidl“ kasininku, tačiau kasininkas negali dirbti biotechnologijų įmonėje.
Darbo ieškantys žmonės renkasi skirtingas sritis
Darbo skelbimų platforma „CVonline.lt“ analizavo, kokios sritys labiausiai domina kandidatų ir kokio atlygio jie gali tikėtis. Vyresnysis rinkodaros specialistas Patrikas Jurevičius teigia, kad žmonės domisi įvairiais darbais, tačiau dažniausiai vertina konkurencingą atlyginimą, karjeros galimybes, papildomas naudas ir į rezultatus orientuotą darbo organizavimą.
2026 m. rugsėjį daugiausia skelbimų paskelbta paslaugų, gamybos, pardavimų, finansų ir apskaitos bei organizacijų valdymo srityse. Paslaugų ir gamybos skelbimų skaičius buvo beveik vienodas. 2026 m. III ketvirtį pirmavo gamybos, logistikos ir transporto, pardavimų, statybos ir nekilnojamojo turto bei paslaugų kategorijos.
Didžiausio kandidatų dėmesio rugsėjį sulaukė organizacijų valdymo, administravimo, paslaugų ir pardavimų pasiūlymai. Tos pačios keturios kategorijos pirmavo ir pagal kandidatavimų skaičių per 2026 m. III ketvirtį.
„CVonline.lt“ samdos specialistų vertinimu, jaunesni žmonės dažniau renkasi technologijų, pardavimų, klientų aptarnavimo ir rinkodaros darbus. Vyresni kandidatai aktyviau domisi gamybos, logistikos, administravimo, inžinerijos sritimis ir vadovų pareigomis.
Statistika rodo, kad išsilavinimas vis dėlto turi reikšmės
Darbo rinkos specialistai nesutinka, kad diplomas neturi jokios įtakos atlyginimui. P. Jurevičius teigia, jog išsilavinimas gali veikti tiek darbuotojo lūkesčius, tiek darbdavio siūlomą atlygį.
Remiantis EBPO 2026 m. ataskaitoje pateiktais 2022 m. Lietuvos duomenimis, 25–64 metų žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir visus metus dirbę visą darbo laiką, vidutiniškai uždirbo 69 proc. daugiau nei darbuotojai, turintys vidurinį išsilavinimą.
Vis dėlto tai yra skirtingų grupių vidurkių palyginimas, o ne vien tik išsilavinimo poveikio matas. Atlyginimą lemia ir profesija, patirtis bei kompetencijos. Todėl kai kuriose srityse kvalifikuotas specialistas be aukštojo išsilavinimo gali uždirbti panašiai arba daugiau nei aukštąjį išsilavinimą turintis darbuotojas.
Darbo rinkoje trūksta ne visų sričių specialistų
Studijų pasirinkimai ne visada sutampa su darbdavių poreikiais. Dėl to vienų krypčių absolventų gali būti daug, o kitose srityse tinkamų darbuotojų trūkti.
„CVonline.lt“ 2026 m. III ketvirčio duomenimis, statybos ir nekilnojamojo turto, logistikos bei gamybos srityse kandidatavimų ir paskelbtų skelbimų santykis buvo gerokai mažesnis nei valdymo ir administravimo kategorijose. Organizacijų valdymo srityje šis santykis buvo didesnis nei administravimo kategorijoje. Pardavimų ir paslaugų srityse buvo daug pasiūlymų, tačiau taip pat sulaukta daug kandidatavimų.
Mažas skelbimų skaičius nebūtinai reiškia nedidelį susidomėjimą. Rugsėjį kultūros ir pramogų kategorijoje, palyginti su skelbimų skaičiumi, sulaukta daug kandidatavimų. Panaši padėtis buvo žiniasklaidos, viešųjų ryšių ir personalo srityse.
P. Jurevičiaus teigimu, tokie santykiai atspindi bendrą aktyvumą, nes dalis kandidatavimų galėjo būti skirta anksčiau paskelbtiems darbo pasiūlymams.