Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose šeštadienį, trečią savaitgalį iš eilės, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Protestus stebėjo gausios saugumo pajėgos, o dalis dalyvių Helovino proga buvo persirengę klounais, raganomis ir kitais personažais.
Prancūzijos institucijos stengiasi užkirsti kelią prieš dvi savaites šalį sukrėtusių neramumų pasikartojimui.
Rytinėje Paryžiaus dalyje žygiavo keli tūkstančiai kostiumuotų žmonių – tarp jų buvo Žmogumi-voru ir Frankenšteinu persirengusių dalyvių. Virš eitynių skraidė sraigtasparnis, o plakatuose buvo rašoma: „Nereikia ašarinių dujų, kad mūsų ateitis atrodytų niūri“ ir „Helovinui persirengiau piktu piliečiu“.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, protestuose visoje šalyje dalyvavo apie 320 tūkst. žmonių. Keliuose miestuose, tarp jų Marselyje ir Tulūzoje, padėtis tapo įtempta.
Sostinės policija skelbė, kad Paryžiuje susirinko maždaug 70 tūkst. demonstrantų. Tai mažiau nei praėjusį savaitgalį, kai, skaičiuojama, mieste protestavo 110 tūkst. žmonių.
Vis dėlto jaunimo organizacijų ir profesinių sąjungų koalicija, atstovaujanti moksleiviams bei studentams, teigė, kad šeštadienį visoje Prancūzijoje į gatves išėjo beveik pusė milijono žmonių. Pasak jos, 200 tūkst. protestuotojų buvo Paryžiuje.
Paryžiuje panaudotos ašarinės dujos
AFP žurnalistai pranešė, kad Paryžiuje susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos prasidėjo eitynėms pasiekus galutinį maršruto tašką.
Dalies protestuotojų veiksmai peraugo į smurtą: jie išlaužė grindinio akmenis ir metė juos į pareigūnus. Į saugumo pajėgas taip pat buvo sviestas bent vienas padegamasis užtaisas. Policija į tai atsakė ašarinėmis dujomis.
Iki šeštadienio 14 val. vietos laiku, arba 15 val. Lietuvos laiku, buvo sulaikyti 27 žmonės. Prieš savaitę tuo pačiu metu buvo sulaikyta 217 asmenų.
Paryžiaus policijos prefektūra eitynes leido surengti sostinės pakraštyje, o dalyvių maršrutas buvo nukreiptas per darbininkų gyvenamąjį rajoną.
Protestams užtikrinti buvo sutelkta apie 70 tūkst. saugumo pareigūnų.
Vidaus reikalų ministro Laurent’o Nunezo padėjėjas penktadienį teigė, kad policija pasirengusi galimam gatvių smurtui, savo mastu galinčiam prilygti prieš dvi savaites vykusiems neramumams. Tada visame pasaulyje buvo rodomi susirėmimų, nuniokotų parduotuvių ir padegtų visuomeninių pastatų vaizdai.
Informuotas šaltinis nurodė, kad Paryžiuje tikėtasi nuo 400 iki 800 kraštutinių kairiųjų aktyvistų.
Protestai įgauna politinį svorį
Demonstracijos vyksta įtemptame politiniame fone, iki prezidento rinkimų likus mažiau nei pusmečiui. Viešosios nuomonės apklausose pirmauja kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Protestų judėjimą sudaro „geltonųjų liemenių“ aktyvistai, profesinės sąjungos, moksleiviai ir studentai. Iš pradžių jie reiškė nepasitenkinimą augančiomis pragyvenimo išlaidomis, nelygybe ir prastėjančiomis mokymosi sąlygomis.
Po saugumo pajėgų veiksmų, kai keli protestuotojai patyrė sunkių sužalojimų, reikalavimai išsiplėtė. Judėjimas ėmė reikalauti didesnės pilietinių laisvių ir teisės protestuoti apsaugos.
Panašių jaunimo inicijuotų demonstracijų pastarosiomis savaitėmis vyko ir kitose Europos šalyse. Šeštadienį eitynės surengtos Vokietijoje.
Marselyje, Prancūzijos pietuose esančiame uostamiestyje, miesto centre susirinko keli šimtai žmonių. Karnavalinėje atmosferoje jie skandavo antifašistinius ir antivyriausybinius šūkius, o kai kurie demonstrantai buvo persirengę klounais ir piratais.
Tulūzoje, šalies pietvakariuose, į nesankcionuotą eiseną susirinko tūkstančiai jaunuolių. Dalis jų dėvėjo kostiumus ir nešėsi Prancūzijos vėliavas.
Protestuotojai plojo ir dainavo. Viename plakate buvo parašyta: „Manu, tu pražudei mano Prancūziją“ – taip kreiptasi į prezidentą Emmanuelį Macroną.
Studentai žada naujas mokyklų blokadas
Studentai teigė, kad policija neleido eitynių surengti Paryžiaus centre. Jie taip pat pažadėjo kitą savaitę vėl blokuoti vidurines mokyklas ir universitetus.
Studentų profesinės sąjungos „Union etudiante“ atstovė spaudai Sabrine Kharbach sakė, kad nuo antradienio bus blokuojami universitetai ir vidurinės mokyklos, o ketvirtadienį veiksmai bus pakartoti. Lapkričio 5-ąją studentai ketina prisidėti prie darbuotojų ir profesinių sąjungų rengiamos demonstracijos.
Prieš prasidedant protestams kai kurie parduotuvių savininkai ėmėsi saugumo priemonių ir užbarikadavo savo verslus.
Paryžiaus rytinėje dalyje kavinės darbuotojas Waelis Boubakeris vitriną uždengė faneros plokštėmis.
Jis apgailestavo, kad visi liks namuose ir niekas neateis apsipirkti.
Kraštutinių kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Melenchonas, apkaltinęs E. Macrono vyriausybę vis labiau autoritariška kryptimi, prie protesto eitynių Paryžiuje prisijungė pats.
Antros pagal dydį euro zonos ekonomikos padėtį apsunkina recesijos grėsmė ir spaudimas mažinti skolą. Todėl vyriausybės galimybės raminti protestuotojus didesnėmis išlaidomis yra ribotos.
Policijos šaltinis teigė pastebintis tarp pareigūnų „didelį nervingumą“.
Prancūzijos prekybos rūmų prezidentas Alainas Di Crescenzo sakė, kad verslo savininkai nerimauja. „Parduotuvių savininkai negali sulaukti, kada pasibaigs šeštadienis“, – transliuotojui „France Inter“ teigė A. Di Crescenzo.