Nuo spalio pirmosios pusės Lietuvos kariams prisidėjus prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi apsaugos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) laikinasis vadas Donatas Škarnulis teigia, kad padėtis išlieka rami.
Pirmadienį LRT radijui jis sakė, kad šiemet užfiksuota keletas pažeidimų, tačiau tarnybos yra pasirengusios galimoms grėsmėms. Pasak D. Škarnulio, Lietuvos kariuomenės pagalba šiuo metu padeda jas užkardyti ir kartu suteikia galimybę institucijoms pasitreniruoti veikti išvien.
Laikinasis VSAT vadovas pabrėžė, kad pasieniečių ir karių bendras darbas yra prevencinio pobūdžio. Vertinamos įvairios rizikos ir turimos indikacijos, jog gali prasidėti mobilizacija, o dalis gyventojų gali bandyti pasitraukti iš regiono. Su tokiu judėjimu, anot jo, gali atsirasti ir įvairių grėsmių, todėl kariuomenė pasitelkta galimiems neteisėtiems sienos pažeidimams užkardyti bei situacijai atgrasyti.
BNS skelbė, kad kariai VSAT pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi padeda nuo spalio 8-osios. Spalio viduryje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šią paramą pratęsė iki lapkričio vidurio.
Sprendimas priimtas atsižvelgus į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą. Krašto apsaugos ministerija anksčiau nurodė, kad reikšmingo karinio aktyvumo pokyčio Kaliningrado srityje nepastebėta, tačiau pagalbos gali prireikti dėl galimo suintensyvėjusio žmonių bėgimo iš regiono.
Lietuvos kariuomenė VSAT pagalbai saugant sieną su Rusija skyrė apie 100 karių. M. Katelynas jų pasitelkimą anksčiau apibūdino kaip prevencinį veiksmą, pagrįstą vieša, ne žvalgybine informacija apie Rusijoje po Valstybės Dūmos rinkimų planuojamą mobilizaciją. Jis pabrėžė, kad grėsmės lygis pasienyje dėl to nebuvo padidėjęs.
Vidaus reikalų ministras Vyriausybei taip pat pasiūlė nuo lapkričio 5-osios D. Škarnulį paskirti nuolatiniu VSAT vadovu. Pasieniečių tarnybai jis laikinai vadovauja nuo rugpjūčio antrosios pusės, kai iš pareigų pasitraukė Rustamas Liubajevas.
