Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinis išlikimas, Hudsono instituto prezidento ir generalinio direktoriaus Johno P. Walters’o vertinimu, priklauso nuo karo tęsimo. Todėl Vakarams, pasak jo, reikalinga strategija, kuri stiprintų Ukrainą, atgrasytų Rusiją ir leistų pasirengti pokyčiams po V. Putino pasitraukimo iš valdžios.
J. P. Waltersas teigia, kad kol V. Putinas išlieka valdžioje, taikos derybos nėra realus kelias konfliktui užbaigti.
Analitiniame straipsnyje, paskelbtame JAV analitinio centro interneto svetainėje ir cituojamame „Ukrinform“, jis pažymėjo, kad būtų klaidinga manyti, jog Rusijos vadovas sutiks pripažinti pralaimėjimą. Pasak J. P. Walters’o, be pergalės V. Putinas negalėtų nutraukti atakų, grąžinti visų pagrobtų Ukrainos vaikų, pritarti patikimai prižiūrimam kariuomenės išvedimui ir saugumo garantijoms.
Karas Rusiją susilpnino, o Ukrainą – sustiprino
Hudsono instituto vadovo nuomone, JAV politika Rusijos atžvilgiu remiasi pavojinga prielaida, kai V. Putino gebėjimas griauti sutapatinamas su strategine valstybės galia.
J. P. Waltersas pabrėžia, kad karas susilpnino Rusiją ir sužlugdė pagrindinius jos lyderio planus. Užuot pavergusi Ukrainą, susilpninusi NATO ir suskaldžiusi Europą, Rusija sustiprino Ukrainos nacionalinę tapatybę, paskatino Suomiją ir Švediją įstoti į Aljansą bei pagreitino Europos persiginklavimą.
Autorius taip pat išskyrė Ukrainos atsparumą, karines inovacijas, dronų naudojimą ir tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus. Dėl jų Rusijos pajėgos patyrė milžiniškų nuostolių. Jo vertinimu, Ukrainos neįtikintų pasiduoti nei naujų teritorijų užėmimas, nei dar intensyvesni teroristiniai bombardavimai.
J. P. Waltersas taip pat mano, kad net pasikeitus Ukrainos prezidentui strateginė situacija iš esmės nepakistų. Jo teigimu, Ukrainos kariuomenė ir galimi V. Zelenskio įpėdiniai, tarp jų generolas Valerijus Zalužnas, nepritartų kapituliacijai.
Rusija gali tapti Kinijos jaunesniąja partnere
Hudsono instituto vadovas atkreipė dėmesį ir į didėjančią V. Putino priklausomybę nuo komunistinės Kinijos. Jo vertinimu, dėl to Rusija rizikuoja tapti Kinijos prezidentui Xi Jinpingui paklusnia jaunesniąja partnere.
J. P. Waltersas pabrėžė, kad būtent V. Putino išlikimas valdžioje, o ne jo žlugimas didina Xi Jinpingo keliamą grėsmę Jungtinėms Valstijoms.
Autorius įspėjo, kad nesugebėjimas užkariauti Ukrainos gali paskatinti V. Putiną dar labiau suintensyvinti smūgius Ukrainai ir Europai. Su Rusija siejamas diversijas, kibernetines atakas, bauginimą ir dezinformaciją jis įvardijo kaip sistemingus išpuolius prieš Vakarų valstybių suverenitetą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir nacionalinį saugumą. Jo teigimu, tai sudaro sąlygas tolesnei eskalacijai.
J. P. Waltersas ragina Vakarus kurti politiką, kurioje būtų įvertintos tiek V. Putino strateginio silpnumo keliamos grėsmės, tiek jo atveriamos galimybės.
Pasak jo, strategijos pagrindas turėtų būti Ukrainos stiprinimas karine, ekonomine ir diplomatine parama. Tai turėtų aiškiai parodyti, kad tolesnė Rusijos agresija nepasieks tikslo. Siekiant sustiprinti atgrasymą, jis taip pat siūlo perdislokuoti pajėgas, galinčias vykdyti smūgius branduoliniais ginklais.
Instituto prezidentas paragino plėsti ryšius su rusais, galinčiais prisidėti prie pokyčių, įskaitant dabartinio ekonominio elito atstovus, kurie nenori savo ateities sieti su V. Putinu.
Jo nuomone, Vakarų politika turėtų būti orientuota ir į Rusijos ateitį po dabartinio vadovo valdymo. Taip pat reikėtų remti tuos, kurie pasirengę padėti šaliai įveikti V. Putino sukeltos strateginės nesėkmės padarinius.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkų komandos palaikys ryšius, kad suderintų galimo trišalio susitikimo, kuris galėtų vykti lapkričio pradžioje, darbotvarkę. Tiksli susitikimo data kol kas nenustatyta.