Prasidėjus šildymo sezonui, kartu išauga ir gaisrų rizika. Praėjusį šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose kilo beveik 20 proc. daugiau gaisrų, per kuriuos žuvo 50 žmonių. Ugniagesiai pabrėžia, kad nelaimes dažniausiai sukelia netvarkingos krosnys, neišvalyti dūmtraukiai ir neatsargus gyventojų elgesys.
Apie pagrindines gaisrų priežastis laidoje kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Šaltuoju metu gaisrų daugėja dėl šildymo
Pasak A. Gudžiausko, atvėsus orams dažniausiai gaisrai kyla dėl gyventojų poreikio šildyti namus. Didžiausią riziką kelia netvarkingos krosnys, netinkamas jų naudojimas ir nevalyti dūmtraukiai. Šaltuoju metų laiku taip pat padaugėja su elektros prietaisais bei elektros instaliacija susijusių gaisrų, tačiau pagrindine priežastimi išlieka šildymo įrangos naudojimas.
Ugniagesių patarimai vis dar ignoruojami
Ugniagesiai prieš kiekvieną šildymo sezoną rengia prevencines kampanijas ir įvairiomis informacinėmis priemonėmis primena, kad būtina tinkamai pasirengti. Gyventojai raginami sutvarkyti krosnis ir išvalyti dūmtraukius.
Vis dėlto gaisrų statistika rodo, kad šių rekomendacijų paisoma ne visada. Kiekvienais metais kyla daug su šildymu susijusių gaisrų, kuriuose žūsta nemažai žmonių, todėl, A. Gudžiausko vertinimu, gyventojai į šią riziką vis dar žiūri pernelyg neatsakingai.
Kaip tinkamai pasiruošti šildymo sezonui?
Prieš pradedant kūrenti reikėtų įvertinti šildymo sistemos būklę, ją apžiūrėti ir, jei įmanoma, pasikviesti specialistus. Būtina išvalyti krosnių bei katilų angas, dūmtraukius ir dūmtakius, taip pat patikrinti, ar dūmtraukyje nėra įtrūkimų ar plyšių.
Pradėti kūrenti rekomenduojama nuo bandomo kūrenimo ir stebėti, ar nekyla problemų dėl krosnies ar dūmtraukio. Tik įsitikinus, kad įranga tvarkinga ir tinkamai išvalyta, ją galima naudoti įprastai.
Viso šildymo sezono metu reikėtų atkreipti dėmesį, ar į patalpas neprasiskverbia dūmai ir neatsiranda nesandarumų. Krosnį, dūmtraukį ir visus kanalus būtina išvalyti kas tris mėnesius.
Žmones pražudo ir neatsargus rūkymas
Ugniagesių statistika rodo, kad viena dažniausių nelaimių priežasčių yra neatsargus rūkymas bei elgesys su ugnimi. A. Gudžiausko teigimu, nuo neatsargaus rūkymo žūsta net daugiau žmonių nei per gaisrus, susijusius su krosnimis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas minėjo atvejus, kai neblaivūs žmonės rūko lovoje. Tokį elgesį jis sieja su gyvenimo būdu ir gyventojų neatsakingumu. Prevenciją apsunkina ir tai, kad dalis tokių žmonių neturi privalomų autonominių dūmų detektorių, nes šie esą trukdo rūkyti.
Daugiabučiuose gaisrų kyla rečiau
Daugiabučiuose gaisrai taip pat kyla, tačiau jų skaičius yra maždaug tris kartus mažesnis nei individualiuose namuose. Čia dažniausios priežastys – neatsargus elgesys ir elektros prietaisų naudojimas, nes daugiabučių gyventojai rečiau naudoja kietuoju kuru kūrenamus šildymo įrenginius.
Centralizuotas šildymas daugiabučiuose yra saugesnis, tačiau riziką išlaiko elektros prietaisai, elektros instaliacija ir kasdieniai įpročiai. Gaisrą gali sukelti neatsargiai naudojamos žvakės, elgesys virtuvėje, nuo degtukų užsidegę drabužiai ar prie viryklės palikti daiktai.
A. Gudžiauskas pabrėžia, kad svarbiausias saugumo veiksnys yra pačių gyventojų sąmoningumas. Ne mažiau svarbus ir veikiantis autonominis dūmų detektorius, galintis laiku perspėti apie namuose kilusį gaisrą ir padėti išgelbėti gyvybę.