Atvėsus orams savivaldybės ruošiasi didesniam gyventojų, prašančių šildymo kompensacijų, srautui. Vilniuje eilės jau tokios ilgos, kad pateikę prašymą žmonės priėmimo gali laukti beveik du mėnesius. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ragina dokumentų tvarkymo neatidėlioti, o šilumos tiekėjai skelbia, kad maždaug dešimtadalis klientų turi įsiskolinimų.
Į Vilniaus savivaldybę dėl kompensacijos atėjusiam 90-mečiui darbuotojai siūlė prašymą pateikti elektroniniu būdu – kompiuteriu arba telefonu.
Gyventojai į savivaldybės skyrių dėl kompensacijų pradėjo plūsti dar rugsėjo pradžioje. Dabar besikreipiantiems priėmimo gali tekti laukti apie du mėnesius. Nors po itin intensyvių pirmųjų rugsėjo savaičių lankytojų srautas kiek sumažėjo, darbuotojai tikisi naujos bangos kitą mėnesį, kai žmones pasieks pirmosios šildymo sąskaitos.
Vilniaus savivaldybės atstovė Inga Grinevič teigė, kad šiuo metu dėl palankių orų gyventojai neskuba teikti prašymų, tačiau prasidėjus šildymui ir gavus pirmąsias sąskaitas besikreipiančiųjų gali gerokai padaugėti.
Gyventojai nežino, kaip išgyvens žiemą
Nerimas dėl sąskaitų jaučiamas ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Šilumos tiekėjai prognozuoja, kad dėl pabrangusio kuro ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymas gali kainuoti bent ketvirtadaliu daugiau nei praėjusį sezoną.
Gyventojai pasakoja nežinantys, kaip už šildymą susimokės. Vieni sako, kad kiek įmanoma taupys, tačiau didžiąją dalį turimų pinigų vis tiek teks skirti šildymui. Kiti pabrėžia, kad gaunant 600 eurų pensiją net ir 1000 eurų būtų per mažai. Dar vienas gyventojas teigė kompensacijos negaunantis dėl to, kad namas nėra priduotas, todėl išlaidas turi padengti savo lėšomis.
Vilniaus savivaldybėje kompensacijų jau paprašė maždaug 15 tūkst. žmonių.
I. Grinevič nurodė, kad nuo rugsėjo 1 dienos gauta 15 tūkst. prašymų. Tai yra 7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Ministrė I. Ruginienė aiškino, kad kylant kainoms prašymų skaičius gali didėti. Prognozuojant esą taikoma 10 proc. riba tarp išlaidų ir pajamų, tačiau tikslūs duomenys paaiškės tik pasibaigus šildymo sezonui. Todėl gyventojai raginami dokumentus pradėti tvarkyti jau dabar.
Vilniaus centralizuoto šildymo įmonės „Miesto gijos“ duomenimis, laiku susimokėti už šildymą negali maždaug dešimtadalis klientų. Bendrovės atstovas Titas Atraškevičius sakė, kad skolų turi 10 proc. visų klientų, o vidutinė vieno kliento skola siekia 150–200 eurų.
Dujų saugyklos Europoje pildosi lėčiau
Šildymo skolų turintys gyventojai taip pat gali pretenduoti į kompensaciją. Vis dėlto per mėnesį nuo prašymo pateikimo jie privalo su energijos tiekėju sudaryti susitarimą dėl skolos grąžinimo.
Europos Sąjungos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos 73 proc. Pernai tuo pačiu metu jų užpildymas siekė 83 proc., todėl dabartinis rodiklis yra dešimtadaliu mažesnis. Spalio pradžioje dujų atsargų kiekis buvo mažiausias per penkerius metus.
Lietuva dujas laiko Latvijoje esančioje Inčukalnio saugykloje, kuri užpildyta apie 50 proc. Šildymo sezonui įsibėgėjant atsargos joje mažės. Tačiau energetikos ministras Lukas Savickas tikino, kad Lietuvai dujų neturėtų pritrūkti, nes šalis turi ne vieną tiekimo šaltinį.
Pasak ministro, Lietuva neturi tiekimo saugumo rizikų: dujos gali būti gaunamos per Klaipėdos terminalą, jungtį su Lenkija, Latvijoje laikomas atsargas ir jungtį su Suomijos terminalu. Taip esą užtikrinami įvairūs dujų tiekimo keliai bei būdai.
Šią savaitę Valstybinė miškų urėdija pradeda parduoti maždaug 50 tūkst. kubinių metrų biokuro. Tai beveik pusė kiekio, kurį urėdija įsipareigojo šiemet papildomai pateikti pagal Vyriausybės planą, skirtą biokuro kainų augimui stabdyti.