Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybei minint pirmąjį šimtą darbo dienų, o Seimui svarstant kitų metų biudžetą, premjero veikla vertinama nevienareikšmiškai. Eugenijus Gentvilas pabrėžia, kad Sinkevičius ne viską kontroliuoja savo partijoje, o Remigijus Baranovas išskiria jo ryšius su šalies merais.
Vienas dažniausių priekaištų premjerui – esą jam stinga lyderystės. E. Gentvilas pripažįsta, kad Sinkevičius nėra visiškai be lyderystės, tačiau jos trūkumą esą atspindi ir pasakymai, kad premjeras „dudena Brazauskiškai“.
Pasak E. Gentvilo, M. Sinkevičius buvo meras, trumpai dirbo ministru, vėliau vėl grįžo į mero pareigas, buvo teisiamasis, o iš teisiamųjų suolo faktiškai atėjo į premjerus. Politikas teigia, kad premjero patirties ir lyderystės nereikėtų lyginti su Algirdo Brazausko, tačiau toks naratyvas Sinkevičiui primetamas dėl kiek mažesnio lyderystės vertinimo.
Jo nuomone, M. Sinkevičių būtų galima lyginti ir su Inga Ruginiene, prieš kelis mėnesius tapusia premjere. E. Gentvilas pabrėžia, kad Sinkevičius turi nemažai gerų savybių, todėl jo nuvertimas nėra siejamas vien su tuo, kad Vyriausybė dirba tik šimtą dienų.
Opozicija, anot jo, dar nuo pat pradžių perspėjo, kad valdančiosios jėgos per dažnai keičia Vyriausybes ir kiekvieną kartą tikisi šimto dienų laikotarpio be kritikos. Nors ramybės laikotarpio nebuvo, E. Gentvilas teigia, kad prieš M. Sinkevičių taip pat nebuvo rengiami išpuoliai – tiesiog netrūko realių problemų.
Politikas kaip vieną jų įvardijo neatitikimą tarp premjero pradžioje skelbtos vienybės idėjos ir dabartinės situacijos, kai net valdančioji dauguma esą nėra tinkamai informuota apie biudžeto projektą. Opozicijos atstovas taip pat sukritikavo praktiką į išvažiuojamuosius posėdžius kviesti valdančiųjų Seimo narius, bet ne opozicijos politikus.
E. Gentvilo teigimu, tam tikras panašumas tarp M. Sinkevičiaus ir A. Brazausko yra tas, kad abu tapo premjerais nebūdami Seimo nariais. Tačiau jis pabrėžia, kad premjeras, nebūdamas parlamento kasdienybėje, negali būti visapusiškai informuotas. Informacija jam gali būti perduodama selektyviai arba net tyčia iškraipoma tam tikrų grupių ir pogrupių. Vis dėlto, politiko vertinimu, Sinkevičiaus pasirodymas per pirmąsias šimtą dienų nėra blogiausias, palyginti su kai kuriais kitais premjerais.
Paklaustas, ar M. Sinkevičiui būtų naudinga būti panašiam į A. Brazauską, R. Baranovas sakė, kad teigiamame tokio palyginimo kontekste pirmiausia turimos omenyje ramybė ir ūkiškumas. Jo vertinimu, šias savybes M. Sinkevičius tikrai turi.
R. Baranovas atkreipia dėmesį, kad premjeras pareigas pradėjo eiti sudėtingu metu. Likus dvejiems metams, tai yra maždaug pusei kadencijos, esą nėra daug fiskalinės erdvės ar galimybių pradėti milžiniškas reformas. Nepaisant to, šiomis sąlygomis, politiko nuomone, Sinkevičius tvarkosi gerai, o ramybės Vyriausybėje yra daugiau.
R. Baranovas mano, kad M. Sinkevičius iš prigimties yra ramus žmogus. Be to, jis turi stiprų partijos užnugarį ir yra gerai įsitinklinęs. Partijos struktūra jį gerai pažįsta, o dabar jis gali remtis ir aštuoniolika merų, su kuriais palaiko ryšį. Todėl premjeras, pasak Baranovo, gana stabiliai jaučia savo galios bazę ir neturi pagrindo baimintis, kad kas nors netikėtai ims siūbuoti jo vadovaujamą „laivą“.
Baranovas taip pat priminė pokyčius koalicijoje. Jo teigimu, jei joje tebebūtų Remigijus Žemaitaitis, ramybės būtų gerokai mažiau. Sprendimas keisti koaliciją, politiko vertinimu, buvo vienas pirmųjų M. Sinkevičiaus lyderystės ženklų: premjeras esą aiškiai parodė savo poziciją ir paklausė, ar kiti ją palaikys.
Kalbėdamas apie priekaištus dėl ryžto stokos, R. Baranovas teigė nemanantis, kad ryžtas yra tai, ko M. Sinkevičiui trūksta. Biudžeto klausimą jis aiškino platesne problema: valstybė negali būti ginama vien karinėmis pajėgomis, kai visuomenė lieka nuošalyje.
Pasak jo, skirtingose visuomenės grupėse jau kyla klausimų, kodėl taip stipriai didinamas gynybos biudžetas, o ne daugiau lėšų skiriama kitoms reikmėms. R. Baranovas taip pat palygino M. Sinkevičių su panašiu metu premjeru tapusiu britu Andy Burnhamu. Pastarasis, jo apibūdinimu, atrodo taip, tarsi kiekvieną rytą džiaugtųsi esantis premjeras. Lietuvoje tokio atvirai savo pareigomis besimėgaujančio premjero jis neprisimena.
R. Baranovas pripažino, kad per šimtą dienų sunku įvertinti, ką M. Sinkevičius nuveikė vienybės stiprinimo srityje. Jis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė įprastomis sąlygomis darbą pradėjo jau įpusėjus biudžeto rengimo procesui.
Ekonomikos skatinimas ir šešėlinės ekonomikos mažinimas, anot politiko, yra ilgalaikės problemos. Apie šešėlio mažinimą kalbama dar nuo 1991 metų, todėl, jo manymu, net jei premjeru būtų Jėzus Kristus, per šimtą dienų jis nebūtų galėjęs stebuklingai išspręsti tris dešimtmečius besitęsiančių klausimų.