Apie skurdo tendencijas Lietuvoje, dirbančiųjų padėtį ir pajamų perskirstymo politikos problemas diskutavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir ekonomistas Romas Lazutka.
Parama ne visada pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia
Aistė Adomavičienė teigė, kad įvairios pagalbos priemonės, tarp jų pirmoko krepšelis ir vaiko pinigai, dažnai yra per mažos ir nepakankamai tiksliai atliepia šeimų poreikius.
Anot jos, pradinių klasių reikmenims skirto krepšelio gali pakakti pieštukams, tušinukams ar aplankalėliams, tačiau vaikui augant atsiranda gerokai didesnių išlaidų. Mokyklose mokiniams reikia kompiuterių, ypač atliekant namų darbus.
Skurdžiau gyvenančiose daugiavaikėse šeimose vienu kompiuteriu kartais turi dalytis keli vaikai. Jei šeimoje auga šeši vaikai ir yra tik du kompiuteriai, jiems tenka sudaryti naudojimosi grafiką. Vyriausias vaikas prie kompiuterio gali prieiti tik apie vidurnaktį ir tokiomis sąlygomis ruošti namų darbus.
Adomavičienės vertinimu, dalis paramos priemonių neatitinka realios šeimų padėties. Kai kurie žmonės negali išlaikyti tinkamai šildomo būsto, gyvena prastomis sąlygomis, o šios problemos sprendžiamos nepakankamai arba paramai taikomi pernelyg griežti ribojimai.
Ji pateikė šeimos pavyzdį: vyras, kai tik gali, uždarbiauja užsienyje, o dukra išvyko studijuoti į kitą miestą. Nors mergina dirba, kad galėtų save išlaikyti, jos pajamos, kadangi gyvenamoji vieta deklaruota pas tėvus, įskaičiuojamos į šeimos pajamas. Dėl to kyla klausimas, ar jos broliui, besimokančiam penktoje klasėje, priklauso nemokamas maitinimas.
Adomavičienė siūlė didinti pajamų ribą ir pripažinti, kad kai kurioms daugiavaikėms šeimoms reikia papildomos pagalbos. Jos teigimu, parama turėtų būti labiau orientuota į konkrečius poreikius, o tam tikra apsauga reikalinga ir žemesniajai vidurinės klasės daliai, kuri balansuoja ties skurdo riba.
Šiuo metu skurdo rizikos riba vienam žmogui siekia 699 eurus. Dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimai ji sudaro apie 1400 eurų. Tačiau ši riba savaime nenulemia, ar žmogui bus skirta parama. Tam vertinami kiti rodikliai, pavyzdžiui, minimalių vartojimo poreikių dydis ar valstybės remiamos pajamos, kurie yra gerokai mažesni.
Minimalių vartojimo poreikių dydis kitais metais sieks 488 eurus. Vis dėlto, kaip pabrėžė Adomavičienė, net kai kurie žmonės su negalia tokios sumos negauna, o kai kuriose šeimose, padalijus pajamas visiems nariams, vienam asmeniui ji taip pat nesusidaro.
Netikėtos išlaidos smogia ir vidurinei klasei
Pažeidžiamais žmonėmis laikomi ne tik tie, kurie negali patenkinti būtiniausių poreikių. Vis daugiau dėmesio skiriama ir gyventojams, kurie gali susimokėti už būstą bei maistą, tačiau didesnės išlaidos, pavyzdžiui, odontologo paslaugos, jiems reiškia ilgą taupymą.
Adomavičienė sakė, kad tai nėra visiškai nauja grupė. Jau kurį laiką vertinama, ar žmonės turi santaupų nenumatytiems atvejams. Tokių santaupų neturi maždaug 40 procentų gyventojų. Todėl net daliai vidurinės klasės gali būti sunku padengti netikėtai atsiradusias išlaidas.
Problema ypač išryškėja sugedus vieninteliam šeimos automobiliui, kai jo remontas kainuoja daug. Be to, Lietuvos gyventojų mokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas iš savo kišenės yra labai dideli ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Su tokiais sunkumais susiduria ir vidurinė klasė, ir labiausiai pažeidžiami žmonės. Net vitamino D papildai bei tyrimas kainuoja, todėl nepasiturinčioms, ypač daugiavaikėms, šeimoms gali būti sudėtinga kartą per metus ištirti visus šeimos narius ir nustatyti, kiek bei kiek laiko vitamino vartoti.
Antrosios pensijų pakopos pinigai daliai žmonių tapo išsigelbėjimu
Diskutuojant apie žmonių sprendimą atsiimti antrosios pensijų pakopos lėšas, Romas Lazutka pripažino, kad tai gali reikšti mažesnes pajamas senatvėje. Tačiau, jo teigimu, žmonėms būtina spręsti ir dabartines problemas.
Netikėtos išlaidos gali būti susijusios su sveikata, dantų gydymu ar automobilio remontu. Automobilis daugeliui nėra prabangos prekė, o būtina susisiekimo priemonė. Galimybė atsiimti pensijų fonde sukauptus pinigus kai kuriems žmonėms padėjo padengti tokias išlaidas ir grąžinti skolas.
Dalis gyventojų yra prasiskolinę, jų įsipareigojimai auga, o pinigai perduodami antstoliams, kurių paslaugos taip pat kainuoja. Keli tūkstančiai eurų tokiems žmonėms gali tapti svarbiu finansiniu rezervu nenumatytiems atvejams.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje apie 37–40 procentų gyventojų gyvena nuo algos iki algos. Jie teigia, kad netikėtai gavę maždaug 700 eurų sąskaitą negalėtų jos apmokėti, nes mėnesio pabaigoje sąskaitoje tokios sumos nelieka.
Lazutka pabrėžė, kad gyvenimas be finansinio rezervo reiškia nuolatinę įtampą. Lietuvoje važinėjama gana senais automobiliais, kuriuos reikia remontuoti, o papildomų išlaidų gali sukelti ir sveikatos problemos.
Jo vertinimu, daliai žmonių buvo geriau atsiimti pinigus ir išspręsti seniai atidėliotus klausimus. Net jei lėšos laikomos banke ir už jas mokamos nedidelės, vos poros procentų, palūkanos, jos suteikia saugumo ir leidžia ramiau jaustis.
Ekonomistas pripažino, kad taip žmonės mažiau pinigų palieka senatvei. Vis dėlto mažai uždirbantys gyventojai moka mažas įmokas, todėl ir būsimas pensijos priedas būtų nedidelis. Pasak jo, žmogaus negalima versti atidėti pinigų ateičiai, jeigu jų neužtenka net iki mėnesio pabaigos.
Kai kurie gyventojai ne tik neturi santaupų, bet ir yra priversti skolintis vartojimo paskolomis, kurių palūkanos siekia keliolika procentų. Tuo metu pensijų fonde jų lėšos galėtų uždirbti vos kelių procentų grąžą, todėl toks sprendimas ne visada racionalus.
Lazutka pabrėžė, kad taupyti prasminga tuomet, kai patenkinus būtiniausius poreikius lieka pinigų. Tačiau versti taupyti žmones, neturinčius iš ko tai daryti, yra neteisinga.
Jis atkreipė dėmesį į šeimas, kuriose žmogus uždirba minimalią ar kiek didesnę nei minimalią algą, susilaukia vaiko, tačiau nuo atlyginimo ir toliau mokamos pensijų įmokos. Kitas pavyzdys – šeimos iširimas, kai moteris lieka su vaikais, o vyras vengia mokėti alimentus arba moka jų labai mažai. Tokiu atveju moteriai gali nebelikti pinigų vaiko būreliui, drabužiams ar kitoms reikmėms, tačiau įmokos į pensijų fondą vis tiek nuskaičiuojamos.
Pasak ekonomisto, tie, kurie turi pakankamai pajamų, gali taupyti ir toliau, tačiau priverstinis taupymas dabartinių būtinų poreikių sąskaita yra neracionalus ir nežmoniškas.
Jo vertinimu, reforma leido žmonėms išspręsti įsisenėjusias problemas: susitaisyti dantis, apsilankyti pas gydytoją, įsigyti naują šaldytuvą ar suremontuoti būsto stogą. Šių klausimų negalima atidėti iki pensijos, kai papildomai gaunami keli eurai, nes iki tol žmonėms tenka gyventi su dideliais materialiniais sunkumais.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.