JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl komentavo Rusijos karą prieš Ukrainą ir kartojo teiginius, palankius Kremliaus naratyvui. Jo teigimu, Rusija esą „nesustabdomai veržiasi į priekį“ ir yra užėmusi „labai didelę teritoriją“.
D. Trumpas taip pat sakė, kad Rusija turi neribotus žmogiškuosius išteklius. Jis pabrėžė, kad Rusija yra milžiniška valstybė, o Ukraina – ne.
D. Trumpas ragino Ukrainą siekti karo pabaigos
Pasak D. Trumpo, Ukraina turi norėti užbaigti karą. Jis pareiškė, kad jei prezidentas Volodymyras Zelenskis to nenorės, Ukrainai tai gali turėti labai blogų pasekmių.
JAV prezidentas taip pat teigė, kad Ukraina turėtų siekti susitarimo, nes Jungtinės Valstijos ir Europa esą tam išleido milžiniškas sumas, o Europa jau yra pavargusi nuo karo.
D. Trumpas papasakojo ir nepatvirtintą istoriją apie pirmąsias plataus masto karo dienas. Jis tvirtino, kad rusų kariuomenė esą galėjo užbaigti karą vos per vieną dieną.
Jo teigimu, apie tūkstantis rusų tankų važiavo betoniniu greitkeliu ir, pasiekę maksimalų 48 mylių per valandą greitį, Ukrainą būtų pasiekę per keturias valandas. D. Trumpas sakė manantis, kad tuomet jų niekas nebūtų galėjęs sustabdyti, o karas būtų pasibaigęs per vieną dieną.
Jis taip pat kalbėjo apie neįvardytą generolą, kurį pavadino labai kvailu, ir teigė nežinantis, kas jis buvo bei ar šis žmogus vis dar gyvas.
D. Trumpo pasakojimu, generolas nusprendė tankus nukreipti nuo greitkelio: pirmiausia į dešinę, į dirbamus laukus, o vėliau – į kairę, Kyjivo link. Esą pasirinkus likti betoniniame kelyje, tankai būtų judėję labai sėkmingai.
D. Trumpas tvirtino, kad toks kelias iki Kyjivo būtų trukęs tris su puse arba keturias valandas, tačiau tankai galiausiai įklimpo purve ir smegduobėse.
Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasario 24 dieną. Kremlius šią agresiją atsisako vadinti karu ir nuo pat pradžių ją įvardija kaip „specialiąją karinę operaciją“, kurios vienu iš tikslų skelbia Ukrainos „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“.
S. Witkoffas vyks į Sankt Peterburgą
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį pranešė, kad JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas trečiadienį Sankt Peterburge susitiks su Rusijos pareigūnais. Susitikime ketinama aptarti Europos ir JAV pasiūlymus dėl taikos Ukrainoje.
Apie tai J. G. Store kalbėjo Osle surengtoje spaudos konferencijoje po susitikimų su S. Witkoffu, Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir Suomijos prezidentu Alexander’u Stubbu. Norvegijos premjero teigimu, šis susitikimas galbūt galėtų atverti kelią aukščiausio lygio lyderių susitikimui.
Tuo metu Kyjivo ir Vašingtono santykiai sparčiai prastėja. Ukrainoje nerimaujama, kad Jungtinės Valstijos gali sustabdyti sąjungininkų lėšomis finansuojamų oro gynybos raketų „Patriot“ ir kitos paramos tiekimą.
V. Zelenskis teigė, kad Ukraina turi aiškių taikos pasiekimo idėjų, kurias palaiko Europos partneriai. Jo teigimu, norima, kad amerikiečiai šiuos pasiūlymus perduotų Rusijai.
Viena pagrindinių idėjų, pasak Ukrainos prezidento, yra trišalis lyderių susitikimas. Jame būtų sprendžiami klausimai, kuriuos gali išspręsti tik valstybių vadovai.
V. Zelenskis taip pat nurodė, kad S. Witkoffas Rusijos atstovams pristatys Osle aptartus Ukrainos saugumo garantijų pasiūlymus. Jie būtų panašūs į NATO sutarties 5-ajame straipsnyje numatytas garantijas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ilgą laiką vengia tiesioginio susitikimo su V. Zelenskiu. Tuo metu, kaip skelbiama, Kremliaus vadovas kitą mėnesį Kinijoje siekia susitikti su D. Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Esą taip jis norėtų užsitikrinti Rusijai palankų taikos susitarimą, nedalyvaujant Ukrainai.
A. Stubbas teigė, kad derybose buvo aptarti ir suderinti pagrindiniai saugumo bei ekonomikos elementai. Jo teigimu, pasiūlymus rengė Europos, Ukrainos ir JAV pareigūnai.
Osle vykusiose derybose nuotoliniu būdu taip pat dalyvavo D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Be to, pareigūnai planuoja tolesnes diskusijas su Europos valstybių nacionalinio saugumo patarėjais.