Ukrainos kariuomenė teigia, kad operacija, kuria siekiama trikdyti Rusijos oro uostų veiklą, dar tik įsibėgėja. Du jos planavimo procese dalyvavę šaltiniai apie tai papasakojo leidiniui „The Atlantic“.
Pradiniame sumanyme buvo numatyta kasdien į Maskvos oro uostus nukreipti iki tūkstančio bepiločių orlaivių. Vis dėlto Volodymyras Zelenskis tokį planą įvertino kaip pernelyg rizikingą ir kol kas neleido jo vykdyti. Vienas iš operacijos autorių sakė, kad Ukraina rengiasi serijinei dronų, aprūpintų dirbtiniu intelektu ir galinčių trikdyti Rusijos oro gynybą bei atakuoti oro uostus, gamybai.
Šie Ukrainoje kuriami aparatai gali lyginti vaizdus su žemėlapiais, naudodami vadinamąją „map matching“ technologiją. Dirbtinis intelektas jiems padeda atpažinti taikinius ir priimti sprendimą dėl smūgio. Pasak vieno iš operacijos kūrėjų, keli tokie dronai pirmą kartą buvo panaudoti rugsėjo viduryje prieš objektus Rusijos okupuotoje Donecko srities dalyje. Masinę jų gamybą planuojama pradėti artimiausiu metu.
Pagal pradinį scenarijų šie bepiločiai turėjo padėti apeiti Rusijos oro gynybą ir smogti Maskvos bei kitų miestų oro uostams. Tačiau iki šiol Ukraina jų dideliais kiekiais prieš Rusijos oro uostus nenaudojo. Plano rengėjai pabrėžė, kad operacijos sėkmė nepriklauso nuo Jungtinių Valstijų technologijų ar žvalgybos informacijos.
Kol kas vietoje tiesioginių smūgių oro uostams Ukrainos kariškiai pasitelkia tolimojo nuotolio dronus ir sukuria grėsmę oro erdvėje aplink šiuos objektus. Dėl to Rusijos institucijos priverstos uždaryti oro uostus ir atšaukti skrydžius.
Su žurnalistais bendravęs V. Zelenskio patarėjas teigė, kad prezidentas renkasi būtent tokią taktiką, nes ji leidžia išvengti civilinių lėktuvų atakų. „The Atlantic“ pašnekovas tai apibūdino kaip piratavimą, kurio prezidentas nenori leisti.
Operacija „M&Ms“
Apie operacijos „M&Ms“ rengimą „The Atlantic“ pirmą kartą paskelbė rugpjūčio 20 d. Ši publikacija paskatino diskusijas, ar smūgiai civiliniams oro uostams apskritai būtų leistini. Kai kurie Ukrainos ir Vakarų pareigūnai manė, kad V. Zelenskio nustatyti ribojimai yra pernelyg griežti, ypač atsižvelgiant į Rusijos išpuolius prieš civilinius objektus.
Vienas iš plano autorių teigė, kad visuomenės spaudimas prisidėjo prie V. Zelenskio sprendimo rugsėjo 1 d. viešai įspėti užsienio oro linijas apie skrydžių į Rusiją pavojų. Kartu Ukrainos prezidentas aiškiai nurodė, kad Kyjivas neketina smogti civiliniams lėktuvams.
Vienas Ukrainos pareigūnas paaiškino, kad tuo metu šalis dar neturėjo pakankamai specializuotų dronų, kad galėtų ilgą laiką blokuoti Maskvos oro uostus. Po V. Zelenskio perspėjimo skrydžius į Maskvą laikinai sustabdė tik „Air Tanzania“, o didžiosios oro bendrovės, tarp jų „Emirates“ ir „Flydubai“, veiklą tęsė.
Vienas Ukrainos atstovas „The Atlantic“ pripažino, kad operacijos iki galo užbaigti nepavyko.
Nors pradinis planas buvo pakeistas, Ukrainos bepiločių atakos jau padarė didelę įtaką Rusijos oro uostų darbui.
Vienas ryškiausių atvejų užfiksuotas spalio 9 d., kai iš Turkmėnistano grįžo Vladimiras Putinas. Tą dieną Maskvos oro uostai buvo uždaryti. Rusijos prezidento lėktuvas „Il-96 RA-96025“, kuriuo jis anksčiau buvo atskridęs į Turkmėnistaną, negalėjo nusileisti Maskvoje ir galiausiai nutūpė Sankt Peterburge, nustatė „Agentstvo“ analizė.
Su operacijos detalėmis susipažinęs Ukrainos kariškis „The Atlantic“ sakė, kad oro uostų veiklos sutrikimas sutapo su V. Putino grįžimu atsitiktinai.
Dar rugpjūtį dėl Ukrainos dronų atakų Rusijos oro uostuose įvestų veiklos ribojimų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo karo pradžios. Vėliau padėtis Maskvos aviacijos mazge dar labiau komplikavosi. Praėjusią savaitę trijų sostinės oro uostų veikla dėl bepiločių buvo sustabdyta beveik pusei paros, o dieną anksčiau Maskvos oro uostai buvo uždaryti rekordiškai ilgai – 7 valandoms.