Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku (LB) rengia naują investavimo į valstybę priemonę, kuri būtų lengvai prieinama gyventojams ir verslui. Planuojama sudaryti galimybę obligacijų įsigyti nedidelėmis sumomis, už jas gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą ir prireikus parduoti dar iki išpirkimo termino.
Šią savaitę iniciatyvą pas Seimo pirmininką Juozą Oleką aptarė finansų ministras Taurimas Valys ir LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
T. Valio teigimu, siekiama, kad skolinti valstybei būtų paprasta ir žmonėms, galintiems investuoti nedideles sumas. Kartu su LB ieškoma sprendimo, kuris leistų patogiai investuoti ir gauti rinkos sąlygas atitinkančią grąžą. Valstybei tai suteiktų daugiau finansavimo šaltinių, o gyventojams – dar vieną būdą panaudoti santaupas.
G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad šiuo metu didžiąją Lietuvos valstybės skolos dalį finansuoja užsienio investuotojai. Dėl to didžioji dalis už skolą mokamų palūkanų iškeliauja iš šalies. Jo vertinimu, aktyviau investuojant Lietuvos gyventojams, daugiau šių lėšų liktų Lietuvoje, tačiau tam būtina užtikrinti paprastą ir patogią skolinimo valstybei galimybę.
Svarstoma sukurti nuolat prieinamą priemonę, leidžiančią gyventojams ir verslui valstybei skolinti net ir nedidelėmis sumomis bei už tai gauti rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas.
Rengiant tokį sprendimą bus vertinama, kaip užtikrinti patogią obligacijų prekybą ir aiškiai pateikti investavimo sąlygas.
Finansų ministerija nurodo, kad Lietuvos gyventojų indėliai bankuose ir kitose finansų įstaigose viršija 30 mlrd. eurų. Nemaža šių pinigų dalis laikoma sąskaitose, už kurias mokamos nedidelės palūkanos arba jos apskritai nemokamos. Naujoji priemonė suteiktų papildomą pasirinkimą žmonėms, norintiems investuoti dalį santaupų.
Pasak T. Valio, gyventojų susidomėjimą investavimu į valstybę rodo gynybos obligacijų populiarumas. Jų jau išplatinta už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, tačiau ši priemonė turi tam tikrų apribojimų, todėl ketinama išplėsti investavimo galimybes.
Artimiausiu metu ministerija ir LB nagrinės galimus naujos priemonės įgyvendinimo būdus. Bus sprendžiama, kaip užtikrinti paprastą obligacijų įsigijimą, kokios prekybos jomis sąlygos būtų patogiausios gyventojams ir kokių techninių bei teisinių pakeitimų reikėtų. Taip pat bus vertinama, kaip šią priemonę suderinti su jau veikiančiais valstybės skolinimosi būdais.
Institucijos siekia parengti ilgalaikį sprendimą, kuris būtų patrauklus tiek mažesnes, tiek didesnes sumas investuojantiems žmonėms.
Konkretų modelį planuojama parengti per artimiausius mėnesius. Jeigu jam įgyvendinti prireiktų keisti teisės aktus, šie pakeitimai galėtų būti svarstomi Seimo pavasario sesijoje.
Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu užsienio investuotojai finansuoja apie tris ketvirtadalius Lietuvos valstybės skolos. Tikimasi, kad aktyvesnis gyventojų dalyvavimas padėtų plėsti skolinimąsi vidaus rinkoje, o didesnė už valstybės obligacijas mokamų palūkanų dalis liktų Lietuvoje.
Valstybės skola šiuo metu siekia apie 40 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2026 m. palūkanoms bus skirta apie 1 mlrd. eurų, o 2028 m. ši suma gali padidėti iki 1,5 mlrd. eurų.