Valdančiajai koalicijai priklausančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Virginijus Sinkevičius sukritikavo Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis deficitas. Jo vertinimu, didesnis skolinimasis gali būti pateisinamas, tačiau Vyriausybė turi aiškiai įrodyti, kodėl jis būtinas, ir pateikti alternatyvius biudžeto variantus.
Politikas teigė iš esmės neprieštaraujantis deficitiniam biudžetui. Vis dėlto, pasak jo, valdžia turėtų išsamiau paaiškinti, kodėl siūloma viršyti Mastrichto kriterijų.
V. Sinkevičius pripažino, kad šaliai būtina didinti gynybos finansavimą, stiprinti energetinį saugumą ir užtikrinti viešąsias paslaugas. Tačiau sprendimas peržengti fiskalinės drausmės taisyklėse nustatytą 3 proc. deficito ribą, jo teigimu, turi būti pagrįstas konkrečiais argumentais.
Politikas pabrėžė, kad valstybės biudžeto nereikėtų vertinti tik pagal vieną rodiklį. Jo teigimu, sprendimus lemia sudėtinga geopolitinė padėtis, būtinybė stiprinti gynybą ir energetinį saugumą, užtikrinti svarbiausias viešąsias paslaugas bei spręsti demografines problemas.
Demokratų sąjungos vadovas mano, kad Vyriausybė turėjo pateikti ne vieną, o kelis galimus biudžeto scenarijus. Tai esą leistų objektyviai įvertinti didesnio skolinimosi poreikį.
V. Sinkevičiaus teigimu, turėjo būti parodyta, kaip atrodytų biudžetas laikantis 3 proc. deficito ribos, kokių sprendimų tokiu atveju reikėtų ir kodėl pasirinktas būtent 3,8 proc. deficitas.
Prieš nusprendžiant skolintis daugiau, taip pat reikėtų įvertinti galimybes surinkti papildomų pajamų, efektyviau panaudoti turimus pinigus arba atsisakyti dalies išlaidų, nepažeidžiant svarbiausių valstybės įsipareigojimų.
Pasak V. Sinkevičiaus, didesnis skolinimasis turi būti susietas su aiškiai apibrėžta nauda ir planu, kaip ateityje mažinti biudžeto deficitą. Jis pabrėžė, kad turi būti aišku, kokį rezultatą sukurs papildomai pasiskolintos lėšos ir kaip tas rezultatas bus vertinamas.
Politikas taip pat priminė, kad kiekvienas papildomai pasiskolintas euras kainuoja, o už šiandien priimtus sprendimus mokės ne tik dabartinė, bet ir ateities kartos.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir perduos jį svarstyti Seimui. Jame numatytas 3,8 proc. BVP siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijų.
Neįskaičiavus 1,5 proc. BVP europinės išlygos kariniams įsigijimams, kitąmet deficitas turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 metais biudžeto deficitas sieks 4,6 proc. BVP, o neįskaičiavus karinėms išlaidoms taikomos išlygos – 4,7 proc. Tuo metu valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir sudarys 50,7 proc.
Vienas pagrindinių biudžeto prioritetų – visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų iš valstybės biudžeto.