Sekmadienį 94-ąjį gimtadienį mini pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis.
Vidurdienį sostinėje jį sveikino bičiuliai, bendraminčiai ir kamerinis choras „Aidija“.
Sveikinimą perdavė Seimo pirmininkas
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininką ir Kovo 11-osios Akto signatarą pasveikino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
J. Olekas profesoriui dėkojo už drąsą ir tvirtą ryžtą, kurių reikėjo Lietuvai, taip pat už žmonių telkimą lemtingomis valstybės dienomis ir Lietuvos tautos teisės pačiai spręsti savo likimą gynimą. Seimo pirmininkas pabrėžė, kad V. Landsbergis padėjo pasauliui išgirsti Lietuvos balsą.
Anot J. Oleko, profesoriaus indėlis atkuriant ir ginant nepriklausomybę yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis. Jis taip pat linkėjo branginti iškovotą laisvę ir perduoti ją ateities kartoms.
V. Landsbergiui palinkėta stiprios sveikatos, artimųjų šilumos ir kasdienio džiaugsmo, kurį suteikia muzika bei poezija.
V. Landsbergis gimė 1932 m. Kaune. Jo tėvas buvo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o motina – kalbininko Jono Jablonsko duktė Ona Jablonskytė-Landsbergienė.
Iš pradžių jis rinkosi muzikos kelią: baigė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, o vėliau – Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje. Dar studijuodamas pradėjo dirbti pedagogu ir mokytojavo iki 1990 metų kovo, dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose.
1988 m. birželį V. Landsbergis tapo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, o rudenį vykusiame Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas į Seimą. Aktyviai įsitraukęs į Sąjūdžio veiklą, jis tapo šio judėjimo lyderiu.
1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Jis vadovavo posėdžiui, kuriame tą pačią dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją V. Landsbergis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.
2022 m. birželio 30 d. Seimas įstatymu V. Landsbergiui suteikė valstybės vadovo statusą.
Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas taip pat yra šachmatininkas, meno, kultūros ir muzikos istorikas, kultūrologas bei publicistas. Jis inicijavo dešiniosios konservatorių partijos – TS-LKD – susikūrimą.
1993 m. gegužės 1 d., steigiant Lietuvos konservatorių partiją, V. Landsbergis buvo išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. jis perrinktas šioms pareigoms ir jas ėjo iki 2003 metų.
1990–1991 m. V. Landsbergis vadovavo Valstybinei derybų su Sovietų Sąjunga delegacijai.
1991 m. liepą jis kartu su Rusijos Federacijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį. Ji įsigaliojo 1992 m., o Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
1991 m. Helsinkyje Lietuvos vardu V. Landsbergis pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą, o 1992 m. Paryžiuje – Paryžiaus chartiją. Rio de Žaneire jis pasirašė Žemės chartiją ir kartu su kitais pasiekė susitarimą, kad per metus iš Lietuvos būtų išvesti Rusijos kariniai daliniai.