Serbijos politikoje 14 metų dominavęs populistas Aleksandaras Vučičius sekmadienį pripažino pralaimėjimą parlamento rinkimuose. Jo vadovaujama dešiniųjų Serbijos pažangos partija nusileido visuomeniniam studentų judėjimui, taip atverdama kelią istorinei valdžios kaitai.
Beveik dvejus metus protestams vadovavę studentai suvienijo įvairias jaunimo grupes ir sulaukė plataus rinkėjų palaikymo. Jie teigė, kad A. Vučičiaus valdymo metais šalyje įsitvirtino korupcija, nepotizmas ir organizuotas nusikalstamumas, griaunantys Serbiją iš vidaus.
56-erių politikas anksčiau lengvai įveikdavo oponentus ir tikėjosi tą patį pakartoti. Prieš rinkimus jis, sekdamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiniu manevru, atsistatydino iš prezidento posto, kad galėtų siekti ministro pirmininko pareigų.
Rinkimų kampanijos metu valstybinė žiniasklaida A. Vučičių nušviesdavo palankiai visą parą, o jo varžovai buvo puolami. Jis rinkėjams žadėjo didesnes pensijas, naujus kelius ir pigesnius vaistus, taip pat dalijo pinigus.
Studentų protestai prasidėjo 2024 metais, kai šiaurės Serbijoje esančioje renovuotoje geležinkelio stotyje sugriuvo stogelis ir žuvo 16 žmonių. Po tragedijos skambėjo kaltinimai, kad korupcijos nulemtas aplaidumas lėmė nekokybiškus statybos darbus, o šie galiausiai sukėlė griūtį.
A. Vučičius dėl pralaimėjimo apkaltino užsienio įsikišimą. Jis pareiškė, kad studentų „revoliuciją“ tiesiogiai rėmė įvairios Europos šalys ir Amerikos „deep state“, nusiteikusi prieš prezidentą Donaldą Trumpą.
Nuo ultranacionalisto iki populisto
Daugiau kaip 30 metų trunkančios politinės karjeros pradžioje A. Vučičius buvo kraštutinis nacionalistas, rėmęs agresiją prieš ne serbų tautybės gyventojus buvusioje Jugoslavijoje. Vėliau jis tapo populistu, nuolat keitusiu politines nuostatas ir mėginusiu laviruoti tarp pasaulio galybių.
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio karų metu A. Vučičius buvo vienas radikaliosios partijos lyderių. Jis palaikė „Didžiosios Serbijos“, apimančios ir serbų mažumos gyvenamas Kroatijos bei Bosnijos teritorijas, idėją. Ši politika plačiai laikoma viena iš pagrindinių kruvinų konfliktų priežasčių. Per juos žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus.
A. Vučičius garsėjo ugningomis kalbomis. Viename pasisakyme Serbijos parlamente jis teigė, kad už kiekvieną per Bosnijos karą nužudytą serbą turi mirti 100 Bosnijos musulmonų. Vėliau politikas sakė, kad šių žodžių nereikėjo suprasti pažodžiui.
XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje, eidamas informacijos ministro pareigas, A. Vučičius prižiūrėjo veiksmus prieš tuometinį prezidentą Slobodaną Miloševičių kritikavusią žiniasklaidą: leidiniams buvo skiriamos didelės baudos arba jie uždaromi. Prieš pat savo partijos pergalę 2012 metų rinkimuose A. Vučičius atsisakė ultranacionalistinės retorikos ir ėmė skelbti proeuropietiškas pažiūras.
Prieš rinkimus vėl atsigręžė į Maskvą
Valdžioje A. Vučičius save pristatė kaip Europą ir Rusiją palaikantį politiką bei D. Trumpo gerbėją. Tačiau prieš lemiamus rinkimus, bandydamas susigrąžinti susvyravusį rinkėjų palaikymą, jis vėl priartėjo prie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir V. Putino.
Praėjusį mėnesį A. Vučičius nepaisė Europos Sąjungos kritikos ir leido Belgrade su didvyriams skiriama pagarba palaidoti Ratko Mladičių, buvusį Bosnijos serbų kariuomenės vadą. Nyderlanduose įsikūręs Jungtinių Tautų teismas buvo pripažinęs jį kaltu dėl genocido.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų A. Vučičius gyrėsi, kad V. Putinas tikisi jo tapsimo ministru pirmininku. Taip jis atsisakė proeuropietiškos pozicijos, kuri 2012 metais padėjo jo populistinei partijai ateiti į valdžią.
Maskvoje – skirtingi vertinimai
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį išreiškė viltį, kad po A. Vučičiaus pasitraukimo suformuota Serbijos vyriausybė išlaikys draugiškus ryšius su Rusija. Serbija, nors oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje, neprisidėjo prie Bendrijos sankcijų Maskvai dėl karo Ukrainoje.
D. Peskovas teigė vertinantis A. Vučičiaus indėlį į dvišalių santykių plėtrą ir sakė, kad Rusija toliau stengsis stiprinti ryšius su Belgradu. Kartu jis priminė, kad tango šokamas dviese.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininko pavaduotojas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad Serbijos rinkimų rezultatai gali reikšti, jog Europoje „bus viena suverenia valstybe mažiau“.
Tuo metu griežtosios linijos šalininkas ir radikaliai nacionalistinę žiniasklaidos priemonę finansuojantis verslo magnatas Konstantinas Malofejevas A. Vučičiaus pralaimėjimą sutiko palankiai. Jis Serbijos lyderį pavadino veidmainiu, mėginusiu laviruoti tarp Rusijos ir Vakarų, ir pareiškė, kad Serbijos žmonės jo režimui paskelbė istorinį nuosprendį.
Prezidento postą pavertė valdžios centru
Per 14 metų A. Vučičius dirbo ministro pirmininko pavaduotoju, ministru pirmininku ir prezidentu. Beveik dešimtmetį eidamas prezidento pareigas jis daugiausia reprezentacinį postą pavertė pagrindiniu šalies valdžios centru. Politikas taip pat garsėjo dažnais kreipimaisis į tautą ir pasirodymais vyriausybę palaikančioje žiniasklaidoje.
Belgrado universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius Dejanas Pavlovičius A. Vučičių apibūdino kaip konkuruoti mėgstantį politiką, puikiai įvaldžiusį valdymą „botago ir meduolio“ principu bei įsitikinusį, kad niekas, išskyrus jį patį, nėra teisus.
D. Pavlovičius 14 metų trukusį A. Vučičiaus valdymą pavadino vadovėliniu autokratinio režimo pavyzdžiu. Jo teigimu, Serbijos pažangos partija išplėtė žiniasklaidos, teismų ir kitų institucijų kontrolę.
Profesorius taip pat sakė, kad A. Vučičius itin gerai organizuotoje partijoje turėjo absoliučią valdžią. Lojaliems šalininkams buvo atsilyginama pelningais sandoriais su valstybe ir apsauga nuo baudžiamojo persekiojimo. Pasak D. Pavlovičiaus, taip buvo sukurtas naujas Serbijos visuomenės elitas, mokėjęs parodyti dėkingumą.
Pralaimėjęs žada nesitraukti
A. Vučičiaus valdymo metais rinkimus vis dažniau lydėjo pranešimai apie balsavimo pažeidimus, smurtą ir nesąžiningą pranašumą valdančiajai partijai. Kritikai teigė, kad jį suteikė vyriausybę palaikanti žiniasklaida bei rinkėjams papirkti naudotos valstybės lėšos.
Studentų vadovaujamų protestų metu A. Vučičius aptvėrė prie savo biuro Belgrade esantį centrinį parką ir jame pastatė palapines savo rėmėjams. Veikiausiai taip jis siekė juos panaudoti kaip gyvąjį skydą. Tyrimus atliekantys žurnalistai nustatė, kad kai kurie stovyklos gyventojai turi kriminalinę praeitį, ir siejo A. Vučičių su nusikalstamomis grupuotėmis. Politikas šiuos kaltinimus atmetė.
Pripažinęs pralaimėjimą A. Vučičius pabrėžė, kad politinės kovos neatsisakys. Jis sakė, jog jo organizacija yra labai tvirta, vieninga ir stipri, be to, esą įpratusi būti opozicijoje.
Buvęs Serbijos prezidentas Borisas Tadičius teigė, kad A. Vučičius nebūtų pripažinęs pralaimėjimo, jei studentų pergalė būtų buvusi mažiau įtikinama. Tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms, pasak jo, politikas nebegalėjo išvengti pralaimėjimo pripažinimo.
Pirminiais duomenimis, „Studentų sąrašas“ 250 vietų Serbijos parlamente, Nacionalinėje Asamblėjoje, iškovojo nuo 135 iki 140 mandatų. A. Vučičiaus vadovaujama Serbijos pažangos partija (SNS) gavo 105 mandatus.