Europos Sąjunga antradienį siekė paneigti įspūdį, kad tebėra stipriai priklausoma nuo rusiško iškastinio kuro. Tokia reakcija pasigirdo Maskvai paskelbus apie savo pardavimus Europai, kilus ginčui dėl JAV sprendimo importuoti rusišką dyzeliną.
Briuselis pateikė kitokį vertinimą
Europos Komisija nurodė mažesnę sumą – 209 mlrd. JAV dolerių, kuriuos ES esą išleido rusiškai energijai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį. Kartu pabrėžta, kad 27 valstybių blokas siekia iki 2027 metų pabaigos visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo.
Europos Komisijos atstovė Anna Kaisa Itkonen spaudos konferencijoje Briuselyje teigė, kad vertinant ilgalaikę perspektyvą mažėjimo kryptis yra aiški.
Maskva savo pardavimus Europai iškėlė į viešumą po to, kai kai kurios Europos valstybės sukritikavo susitarimą, sudarantį Jungtinėms Valstijoms galimybę importuoti rusišką dyzeliną.
Europos šalių kritika nebuvo palankiai įvertinta Vašingtone. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia pristabdyti sparčiai augančias degalų kainas prieš lapkritį vyksiančius svarbius vidurio kadencijos rinkimus.
Vašingtonas apkaltino europiečius veidmainyste
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį Europos šalis apkaltino veidmainyste.
Nuo 2022 metų Europos Sąjunga ėmėsi priemonių mažinti ilgalaikę priklausomybę nuo dujotiekiais tiekiamų rusiškų dujų ir riboti Maskvos galimybes finansuoti karą.
Europos Komisijos atstovė A. K. Itkonen pažymėjo, kad rusiškų dujų dalis bendrame ES importe sumažėjo nuo 45 proc. 2021 metais iki 12 procentų.
Vis dėlto blokas vis daugiau suskystintų gamtinių dujų gauna jūra: jos atgabenamos į uostus, iškraunamos ir vėliau perduodamos į Europos dujų tinklą.
Jungtinės Valstijos sudaro apie 60 proc. ES importuojamų SGD tiekimo, tačiau Rusija tebėra antra pagal dydį šių dujų tiekėja blokui. 2026 metais rusiškos SGD sudarė apie 17 proc. importo.
Kai kurios ES valstybės, neturinčios prieigos prie jūros, tarp jų Slovakija ir Vengrija, naudojasi išimtimis. Jos gali pirkti vamzdynais tiekiamą rusišką naftą.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard atkreipė dėmesį į Rusijos paskelbtą sumą ir apgailestavo, kad ji viršija 218,7 mlrd. eurų, arba 244 mlrd. JAV dolerių, vertės paramą, kurią blokas nuo karo pradžios suteikė Ukrainai.