Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neseniai vykusioje kasmetinėje Valdajaus klubo sesijoje dar kartą pareiškė, kad Maskva neketina pulti Europos. Tačiau kartu jis perspėjo, jog smūgio Rusijai atveju būtų panaudota visa turima ginkluotė, įskaitant branduolinę.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vertinimu, tokia retorika yra sistemingos Europos vyriausybių ir visuomenių bauginimo kampanijos dalis. Ja siekiama sustabdyti karinę paramą Ukrainai, susilpninti Europos ryžtą stiprinti gynybą ir įskiepyti baimę dėl galimos tiesioginės konfrontacijos.
Žvalgyba pabrėžia, kad Kremliaus pareiškimų nereikėtų tapatinti su realiais Rusijos planais. Šiuo metu pagrindinis Maskvos tikslas Europoje – pakenkti paramai Ukrainai, pačiai Rusijai prisiimant kuo mažesnę riziką. Tam, Ukrainos žvalgybos teigimu, Rusija turi kur kas efektyvesnių priemonių nei tiesioginė invazija.
Tarp jų įvardijami hibridinio karo veiksmai: sabotažas, kibernetinės atakos, įtakos operacijos, dezinformacija, „atsitiktiniai“ dronų skrydžiai ir šnipinėjimas.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Europoje veikia beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų. Jų veikla leidžia Maskvai nuosekliai tikrinti leistino elgesio ribas ir veikti žemiau slenksčio, galinčio išprovokuoti kolektyvinį NATO atsaką.
Rusijos scenarijuose – Baltijos šalys
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog Rusija atsisakė tiesioginio karinio susidūrimo su Europa galimybės. Maskva tokį konfliktą vertina kaip vieną iš galimų scenarijų iki 2045 metų.
Šeši iš nagrinėjamų scenarijų yra susiję su Šiaurės Europa, o tarp kitų aktyviai svarstomų krypčių minimos Lenkija ir Baltijos šalys. Žvalgybos vertinimu, V. Putino režimui būtina visuomenei rodyti išorinį priešą, kad galėtų pateisinti savo politiką, telkti gyventojus ir išlaikyti jų kontrolę.
Šiuo metu Rusija, pasak Ukrainos žvalgybos, siekia silpninti Europos vienybę ir diskredituoti jos saugumo architektūrą. Viena iš galimų priemonių – kontroliuojama regioninė krizė NATO rytiniame flange.
Rusija Baltijos šalis laiko viena pažeidžiamiausių Europos saugumo grandžių. Galimas scenarijus, kuriame būtų sukurta situacija, priverčianti Aljansą sprendimus priimti esant neapibrėžtumui ir stokojant laiko. Tokiu atveju tikslas būtų ne karine prasme nugalėti NATO, o pademonstruoti tariamą jo negebėjimą greitai reaguoti ir kolektyviai ginti savo nares.
Žvalgyba taip pat atkreipia dėmesį, kad Kremlius savo planus rengia atsižvelgdamas į visuomenės nuotaikas. Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) duomenimis, rusai tarp pagrindinių priešiškų valstybių nurodo Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Suomiją ir Baltijos valstybes.
Rusų požiūris į taikos derybas
Ukrainos žvalgybos pateikiamais duomenimis, 61 proc. apklaustų rusų mano, kad atėjo laikas pradėti derybas. Tačiau 59 proc. teigia, jog deryboms žlugus reikėtų stiprinti agresyvius veiksmus.
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vertinimu, Rusijos grėsmė Europai jau seniai neapsiriboja galima tiesiogine Maskvos ataka. Rusija rengiasi ilgalaikiam susidūrimui, kuriame Ukrainos ir Europos kryptys yra tarpusavyje susijusios.
Dėl to Europa turėtų Ukrainą vertinti ne kaip savo saugumo periferiją, o kaip neatsiejamą priekinę liniją. Šio požiūrio pagrindas – Ukrainos ir Europos saugumo nedalomumas.
Žvalgybos išvadose pabrėžiama, kad gynybinių pajėgumų stiprinimas, energetinės priklausomybės mažinimas, nuoseklus ekonominis spaudimas Rusijai ir parama Ukrainai nėra atskiri politiniai sprendimai. Tai – vienos bendros strategijos, skirtos bendram priešui sulaikyti, dalys.