Kitą mėnesį JAV vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose Donaldo Trumpo Respublikonų partija gali patirti skaudų pralaimėjimą. Vis dėlto Europoje abejojama, kad net ir reikšminga demokratų pergalė iš esmės pakeistų prezidento elgesį.
Pernai į valdžią sugrįžęs D. Trumpas per 22 mėnesius ne kartą sukrėtė Europą – nuo pozicijos Ukrainos atžvilgiu iki sprendimų, paveikusių Europos verslą. Jis smarkiai pakeitė savo požiūrį į Kyjivą, įvedė muitus sąjungininkėms ir grasino užimti Grenlandiją.
Lapkričio 3 dieną rinkėjai gali nubausti respublikonus ir perduoti demokratams Atstovųjų Rūmų, Senato arba abiejų Kongreso rūmų kontrolę.
Priešiškai prezidentui nusiteikęs Kongresas galėtų susiaurinti D. Trumpo veiksmų laisvę, tačiau keli Europos Sąjungos ir NATO pareigūnai naujienų agentūrai AFP teigė netikintys, kad didelė nesėkmė rinkimuose paskatintų jį santūriau elgtis tarptautinėje politikoje.
Vienas aukšto rango ES diplomatas sakė, kad pareigūnai nesitiki D. Trumpo nenuspėjamumo pokyčių.
Europos Sąjunga kol kas viešai savo vertinimų neviešina. Europos Komisijos atstovė Paula Pinho teigė, kad ES nekomentuos nei Sąjungos, nei užsienio šalyse vykstančių rinkimų, ir paragino palaukti rezultatų.
Pasak pareigūnų, JAV rinkimai nėra plačiai svarstomi nei ES institucijose, nei už uždarų durų. Vienas diplomatas tai aiškino trimis priežastimis: rezultatų neįmanoma patikimai prognozuoti, nenorima kelti pernelyg didelių lūkesčių dėl galimų pokyčių, be to, neaišku, kiek net ir triuškinanti demokratų pergalė paveiktų JAV užsienio politiką.
Ukrainos parama ir muitų ateitis
Artėjant rinkimams D. Trumpas dar kartą sukėlė nerimą Europoje – kritikavo Ukrainą ir rodė palankumą Rusijai tuo metu, kai Vašingtonas atnaujino pastangas užbaigti karą.
Demokratams laimėjus, Kongrese galėtų sustiprėti Ukrainą remianti dauguma. Tačiau ES nesitiki, kad Jungtinės Valstijos vėl reikšmingai padidintų paramą Kyjivui.
Briuselio pareigūnai daugiausia dėmesio skiria tam, kaip kitais metais užpildyti 70 mlrd. eurų siekiančią Ukrainos finansavimo spragą. Jie ragina labiau prisidėti Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Japoniją, tačiau JAV paramos nelaiko patikimu scenarijumi.
Beveik neabejojama ir tuo, kad D. Trumpo Europai taikomi muitai nebus iš esmės panaikinti.
Diplomatai primena, jog po pirmosios D. Trumpo kadencijos prireikė kelių mėnesių, kol prezidentas demokratas Joe Bidenas sušvelnino muitus ES plienui. Vis dėlto dalis ribojimų liko galioti.
Vašingtone įsikūrusios Užsienio santykių tarybos neseniai atlikta apklausa parodė, kad visiškam muitų ES panaikinimui pritaria tik ketvirtadalis amerikiečių.
Neaiški JAV karių Europoje ateitis
Panašios nuotaikos vyrauja ir NATO. Europos sąjungininkės nerimastingai laukia Pentagono peržiūros dėl JAV pajėgų dislokavimo žemyne. Tikimasi, kad jos rezultatai bus paskelbti gruodį.
Manoma, kad JAV karių Europoje sumažės, tačiau tikimasi, jog mažinimas nebus didelis. Keli NATO diplomatai teigė nematantys pagrindo manyti, kad kadencijos vidurio rinkimai paveiks šią peržiūrą.
Pasikeitusi Kongreso sudėtis galėtų paskatinti įstatymų leidėjus aktyviau deklaruoti paramą Aljansui. Tačiau pagrindinė kryptis, pasak Europos pareigūnų, jau pasirinkta: Europa didina pastangas pati prisiimti didesnę atsakomybę už gynybą.
Vienas Europos diplomatas pabrėžė, kad nepriklausomai nuo rinkimų baigties Europa ir toliau laikysis pasirinkto kurso.
Po pralaimėjimo Trumpas gali atsigręžti į užsienį
Europoje baiminamasi ir priešingo scenarijaus – kad po rinkimų padėtis taps dar sudėtingesnė.
Jeigu respublikonai išlaikytų Kongreso kontrolę, D. Trumpas galėtų pasijusti dar užtikrinčiau. Tačiau pralaimėjimo atveju jis gali bandyti nukreipti visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų didindamas įtampą užsienyje.
Analitinio centro „German Marshall Fund“ kviestinis ekspertas Bruce’as Stokesas priminė, kad JAV istorijoje būta prezidentų, kurie susidūrę su sunkumais šalies viduje daugiau dėmesio skirdavo tarptautinei arenai.
Baltieji rūmai ir toliau galėtų kelti nerimą Europoje – nuo įtampos dėl karo Irane didinimo iki dar didesnio spaudimo Ukrainai.
B. Stokesas teigė, kad D. Trumpas parodė negalintis pakęsti, kai nėra dėmesio centre. Pasak jo, jei tam reikėtų aktyviau veikti pasaulio arenoje – nesvarbu, ar pozityviai, ar negatyviai, – prezidentas gali pasirinkti būtent tokį kelią.