Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo ir Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Støre pokalbis telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu padidino įtampą tarp Ukrainą remiančių Europos valstybių. Kaip rašo „The Telegraph“, tokia situacija esą ypač naudinga pačiam V. Putinui.
Kiti Europos lyderiai kritikavo A. Stubbą ir J. G. Støre, teigdami, kad jie veikė savarankiškai ir nebandė pasiekti bendros Europos pozicijos. Rusija savo ruožtu pareiškė, kad šis kontaktas buvo mėginimas atlikti tam tikrą vaidmenį derybų procese.
Leidinio teigimu, tai pirmas kartas nuo praėjusių metų liepos, kai vienos iš su Kyjivu sąjungininkaujančių Europos šalių vadovas paskambino V. Putinui. Tąkart su Rusijos prezidentu kalbėjosi Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas. Vis dėlto naujausia iniciatyva sukėlė kitų Europos valstybių susirūpinimą.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė į Norvegijos ir Suomijos veiksmus žvelgianti „labai skeptiškai“. Ji pabrėžė, kad Europa turėtų veikti išvien, o ne imtis atskirų iniciatyvų.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas taip pat nurodė, kad nei jis, nei kiti Europos lyderiai apie šiuos pokalbius nebuvo informuoti.
Vienas derybų procese dalyvaujantis Europos pareigūnas „The Telegraph“ teigė, kad nesuderinti veiksmai kelia pavojų, jog Europos lyderiai į V. Putiną kreipsis „iš visų pusių, neturėdami aiškios Europos pozicijos“.
Kitas šaltinis perspėjo, kad Europa gali tapti Rusijos įrankiu. Tokiu atveju Maskva padėtų Donaldui Trumpui vaizduoti europiečius kaip kliūtį taikai.
„The Telegraph“ pažymi, kad tai būtų naudinga V. Putinui, kuris, kaip visuotinai manoma, nėra pasirengęs nutraukti karo. Tuo pat metu Kremlius tvirtina, jog Europos dalyvavimas yra būtinas siekiant sėkmingo bet kokio susitarimo dėl paliaubų.
Oficialioje Kremliaus ataskaitoje teigiama, kad V. Putinas A. Stubbui ir J. G. Støre išdėstė pagrindines, Rusijos vertinimu, konflikto priežastis. Maskva tokiu būdu atsakomybę už invaziją sieja su NATO plėtra į rytus ir provakarietiška Ukrainos vyriausybe.
Kremliaus pranešime taip pat nurodoma, kad teisingas ir ilgalaikis taikos susitarimas esą įmanomas tik visiškai ir besąlygiškai atsižvelgus į teisėtus Rusijos interesus. V. Putinas apkaltino konfrontacinę politiką vykdančias ES ir NATO šalis konflikto vilkinimu.
Šie pareiškimai sutampa su Europos pareigūnų vertinimu, kad Rusija gali mėginti pasinaudoti kitu Ukrainos taikos derybų etapu, siekdama susilpninti NATO.
Apie pokalbį prabilo ir V. Zelenskis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad po pokalbio su V. Putinu A. Stubbas ir J. G. Støre susidarė įspūdį, jog Rusija rimtai svarsto galimybę dalyvauti susitikime Abu Dabyje.
Pasak V. Zelenskio, abu Šiaurės šalių lyderiai jam paskambino iškart po pokalbio ir perdavė manantys, kad rusai gali būti rimtai nusiteikę susitikti Abu Dabyje. Jo teigimu, ten turėtų būti aptarti pirmieji deeskalacijos žingsniai, svarbiausi Ukrainos prioritetai, ypač saugumo srityje, ir apskritai karo nutraukimas.
Tuo metu „Financial Times“ skelbė, kad V. Putinas Šiaurės Europos šalių lyderiams net 90 minučių dėstė istoriją. Skandinavijos vadovai turėjo išklausyti ilgą Rusijos prezidento kalbą apie tai, ką Kremlius vadina „pagrindinėmis konflikto priežastimis“.