Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas palankiai vertina Suomijos ir Norvegijos lyderių diplomatines pastangas bei jų pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
A. Sybiha teigė, kad Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Store ir Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo skambutis pirmiausia V. Putinui, o vėliau Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, buvo suderintas su Ukraina. Jo vertinimu, toks požiūris yra teisingas.
Ministras pabrėžė, kad Ukraina nori užbaigti karą ir turi realistiškų pasiūlymų bei sprendimų. Kyjivas esą pasirengęs tartis tiek dėl dalinio ugnies nutraukimo, tiek dėl visiško karo veiksmų sustabdymo, tačiau pabrėžia, kad susitarimai turi būti teisingi ir Ukraina nesiims vienašališkų veiksmų.
Danija pasigedo suderinimo
Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį telefonu kalbėjosi su V. Putinu apie galimybes užbaigti karą Ukrainoje. Abu Šiaurės šalių lyderiai nurodė atstovavę tik savo valstybėms, o ne visai Europai.
Vis dėlto Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen šią iniciatyvą įvertino kritiškai. Ji teigė, kad pokalbis nebuvo suderintas su kitomis šalimis ir abejojo, ko Norvegija bei Suomija tikisi juo pasiekti.
M. Frederiksen į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių vadovų susitikime. Jame taip pat dalyvavo J. G. Store ir A. Stubbas.
Norvegijos ministras pirmininkas savo ruožtu teigė, kad tiesiogiai su Rusijos vadovybe kalbėtis turi galėti ne tik Jungtinių Valstijų administracija, bet ir Europos šalys.
Šis pokalbis tapo dar vienu Kyjivo sąjungininkių bandymu mažinti įtampą konflikte, kuris nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pareikalavo daugiausia aukų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Suomijos prezidentas bendrame pareiškime su Norvegijos premjeru nurodė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks Suomijos ir visos Europos saugumą, todėl jam užbaigti būtinos tiesioginės derybos.
Lyderių pareiškime taip pat pažymėta, kad skambutis surengtas pasikonsultavus su Ukraina. Tai įvyko po spalio 20 d. Osle surengto J. G. Store, A. Stubbo, V. Zelenskio ir JAV pasiuntinio Steve’o Witkoffo susitikimo. Nuotoliniu būdu jame dalyvavo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po susitikimo Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą susitikti su V. Putinu. J. G. Store teigė, kad 90 minučių trukusio pokalbio metu išryškėjo dideli nesutarimai dėl Ukrainos.
Lyderiai ragino mažinti įtampą
Kremliaus pranešime teigiama, kad V. Putinas pokalbio metu kaltino Europos Sąjungos ir NATO konfrontacinę politiką dėl karo veiksmų užsitęsimo.
Taip pat pranešta, kad trys lyderiai susitarė toliau palaikyti tiesioginį ryšį telefonu.
A. Stubbas ir J. G. Store pokalbį inicijavo norėdami aptarti pastangas užbaigti karą ir skatinti taiką bei stabilumą Europoje.
J. G. Store pabrėžė, kad konfliktas pareikalavo didžiulių žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o jo padariniai bus juntami ištisas kartas. Dėl to, pasak jo, pokalbyje buvo akcentuota įtampos mažinimo svarba.
A. Stubbas trijų šalių vadovų pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.
Netrukus po žinios apie skambutį Kyjivas pranešė, kad V. Zelenskis jo turinį aptarė su A. Stubbu ir J. G. Store.
Suomijos prezidentas taip pat patikino, kad Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei sieks teisingos ir ilgalaikės taikos.
Vėl paaštrėjo JAV ir Ukrainos santykiai
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiuose įtampa padidėjo po to, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis teigė, kad taip siekia sumažinti naftos kainas, smarkiai išaugusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina su nerimu ir nusivylimu reagavo ir į D. Trumpo sprendimą atšaukti Rusijai taikytas sankcijas. Kyjive taip pat susidarė įspūdis, kad JAV prezidentas vėl artėja prie V. Putino.
Pastaruoju metu Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse buvo dedamos intensyvios diplomatinės pastangos sušvelninti susidariusią padėtį.
Norvegija ir Suomija yra NATO narės, turinčios bendras sienas su Rusija.