Norvegijos kariuomenės pratybose naudotuose Kinijoje pagamintuose automobiliuose buvo rasta jautrių duomenų – integruotos kameros užfiksavo pareigūnų judėjimą, patekimo į saugomas zonas kodus ir kitą informaciją. Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į prie interneto prijungtų transporto priemonių keliamas saugumo rizikas.
Rugsėjo 14–18 dienomis Oslo oro uoste vykusių saugumo pratybų metu kariai, tikrindami vieno automobilio ekrano nustatymus, aptiko integruotų kamerų padarytus vaizdo įrašus. Apie tai pranešė laikraštis „Dagens Naeringsliv“.
Įrašuose buvo galima matyti, kas įlipo į automobilius ir iš jų išlipo, kokiais maršrutais važiuota, taip pat kodus, naudotus atidarant vartus ar duris į karinius objektus.
Po trijų savaičių paskelbta, kad įrašai aptikti nuomotuose automobiliuose. Mažiausiai du iš jų buvo „Deepal“ markės. Šiuos automobilius gamina Kinijos valstybės kontroliuojama bendrovė „Changan“. Transporto priemones kariuomenei suteikė „Hertz Norge“, kurią netiesiogiai valdo Kinijos automobilių grupė „Geely“.
Norvegijos krašto apsaugos sistemos atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Peras Gunnaras Grosberghaugenas agentūrai AFP patvirtino, kad kariuomenės atstovai automobilių sistemose rado išsaugotus jutiklių užfiksuotus vaizdo įrašus.
Nežinoma, ar ši medžiaga buvo perduota trečiosioms šalims, įskaitant Kiniją. Pulkininkas leitenantas tokios galimybės neatmetė.
Atvejis išryškino prieštaringą situaciją: kariuomenėms stiprinant apsaugą nuo šnipinėjimo ir hibridinių grėsmių, jų naudojami automobiliai gali patys rinkti jautrią informaciją. „Dagens Naeringsliv“ skelbė, kad net sužinoję apie kamerų įrašus kariai dėl alternatyvų trūkumo automobilius naudojo iki pratybų pabaigos, o vėliau vaizdo medžiagą ištrynė.
Norvegijos kariuomenė nusprendė, kad visiškas kiniškų automobilių draudimas nebūtų proporcingas galimai saugumo naudai. Todėl pasirinktos konkrečioms vietoms pritaikytos procedūros ir vietiniai draudimai naudoti automobilius su kameromis bei jutikliais, neatsižvelgiant į jų kilmės šalį.
„Hertz Norge“ pareiškė, kad laikosi Norvegijos ir Europos teisės aktų. Bendrovės rinkodaros ir komunikacijos vadovas Hallvardas Nerbovikas AFP teigė, jog klientų duomenys yra saugūs, o su nuoma susijusi asmens informacija be aiškaus teisinio pagrindo neperduodama automobilių gamintojams, savininkams ar kitoms trečiosioms šalims. Vis dėlto jis neatsakė, ar tokiu būdu galėjo būti perduoti kamerų užfiksuoti vaizdai.
Grėsmę gali kelti ir programėlės
Automobiliai nėra vienintelės technologijos, galinčios atskleisti jautrią informaciją. Pernai Oslo viešojo transporto institucijos „Ruter“ atlikti bandymai parodė, kad Kinijos gamintojas „Yutong“ teoriškai galėtų nuotoliniu būdu sustabdyti savo elektrinius autobusus per belaidę atnaujinimo sistemą.
Ekstremalios situacijos atveju Norvegija šiuos autobusus galėtų pasitelkti gyventojams evakuoti. „Ruter“ vėliau nurodė įdiegusi priemones, leidžiančias stebėti gaunamus signalus, juos atidėti ir taip kontroliuoti atnaujinimų procesą.
Jautrią karinę informaciją gali atskleisti ir išmanieji laikrodžiai bei sporto programėlės, tarp jų bėgikų naudojama „Strava“. 2018 metais viešai paskelbti šios programėlės duomenys leido nustatyti karinių bazių vietas ir karių judėjimo maršrutus, ypač Afganistane bei Sirijoje.
Kovą Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, išanalizavęs programėle besinaudojusio jūreivio duomenis, beveik realiu laiku nustatė Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ vietą rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Norvegijos nacionalinė saugumo institucija šiuolaikinius automobilius apibūdino kaip „riedančius kompiuterius, kurie renka informaciją“. Tarnybos atstovas AFP sakė, kad kol kas tiksliai nežinoma, kur ši informacija siunčiama ir kam ji naudojama.