JAV valstijų rinkimų pareigūnai rengiasi galimam prezidento Donaldo Trumpo administracijos kišimuisi į antradienį vykstančius kadencijos vidurio rinkimus. Nerimaujama, kad federalinės institucijos galėtų trikdyti balsavimą, ginčyti balsų skaičiavimą ar mėginti sustabdyti nepalankaus rezultato patvirtinimą.
Respublikonų laukia sudėtinga kova dėl Kongreso kontrolės, o D. Trumpas ne kartą yra kėlęs abejonių dėl JAV rinkimų sąžiningumo. Jis taip pat ragino savo partiją bent 15-oje vietų „nacionalizuoti“ balsavimo procesą.
Baltieji rūmai teigia siekiantys apsaugoti rinkimų saugumą, tačiau dalis nerimą keliančių scenarijų kol kas tėra hipotetiniai. JAV Konstitucija prezidentui nesuteikia tiesioginio vaidmens organizuojant rinkimus, be to, teismai iki šiol atmetė pagrindinius administracijos teisinius iššūkius.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius galimus įtampos taškus.
Kas gali balsuoti?
JAV Teisingumo departamentas kreipėsi į teismus prieš 30 valstijų ir Kolumbijos apygardą, reikalaudamas rinkėjų registracijos sąrašų. Departamento teigimu, šie duomenys reikalingi asmenims, neturintiems JAV pilietybės, nustatyti. Daugiau kaip dvi dešimtis tokių bylų departamentas jau pralaimėjo.
Be to, jis siekė atskirti maždaug 20 tūkst. Kalifornijos ir daugiau kaip 400 Vašingtono valstijos gyventojų balsalapius. Šie asmenys įtariami neturintys JAV pilietybės.
JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą dėl Kalifornijos – tai buvo smūgis D. Trumpo administracijai likus vienai dienai iki rinkimų. Vašingtono valstija taip pat atsisakė vykdyti tokį reikalavimą.
Tyrimai ne kartą parodė, kad JAV pilietybės neturinčių žmonių balsavimo atvejai yra itin reti.
Teisingumo departamentas visų valstijų rinkimų pareigūnus perspėjo, kad jiems gali grėsti baudžiamasis persekiojimas, jei jie sąmoningai leis balsuoti JAV pilietybės neturintiems asmenims.
D. Trumpas taip pat pažadėjo 1 mln. dolerių (890 tūkst. eurų) už informaciją, padėsiančią priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo rinkimuose, tačiau daugiau šios iniciatyvos detalių nepateikė.
Kas vyks rinkimų apylinkėse?
Teisingumo departamentas ketina į visas 50 valstijų išsiųsti apie 1 tūkst. rinkimų stebėtojų. Jei planas bus įgyvendintas, tai bus didžiausia tokia operacija departamento istorijoje.
Rinkimų stebėsena vykdoma jau kelis dešimtmečius, tačiau demokratai ir balsavimo teises ginančios organizacijos baiminasi, kad stebėtojai gali įbauginti rinkėjus.
Departamentas tvirtina, kad stebėtojai bus neginkluoti, negalės kištis į balsavimo procesą ir nebus nei Federalinio tyrimų biuro (FTB), nei Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) darbuotojai.
Administracija teigia neketinanti vykdyti operacijų rinkimų apylinkėse. Vis dėlto vidaus saugumo sekretorius Markwayne‘as Mullinas pareiškė, kad ICE pareigūnai ten galėtų vykdyti teismo išduotus orderius.
D. Trumpas taip pat neatmetė galimybės paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį arba pasinaudoti Sukilimo aktu, kuris prezidentui leidžia šalies viduje dislokuoti kariuomenę.
Pilietinio karo laikų įstatymas draudžia kariams ir ginkluotiems federaliniams agentams būti rinkimų apylinkėse. Teisės ekspertai pabrėžia, kad nepaprastosios padėties paskelbimas savaime nesuteiktų prezidentui teisės kontroliuoti rinkimus.
Ar gali būti trikdomas balsų skaičiavimas?
Federalinės institucijos galėtų mėginti gauti teismo orderius ar šaukimus dėl balsalapių, balsavimo aparatų arba kitų dokumentų. Tokie veiksmai galėtų apsunkinti balsų skaičiavimą.
Sausį FTB Fultono apygardoje, Džordžijos valstijoje, konfiskavo balsalapius ir kitus 2020 m. rinkimų dokumentus. Ši apygarda buvo tapusi D. Trumpo nepagrįstų teiginių, esą jis tais metais laimėjo rinkimus, taikiniu.
Rinkimų pareigūnai perspėja, kad panašūs veiksmai aktyvaus skaičiavimo metu galėtų susilpninti apsaugos priemones, leidžiančias stebėti balsalapių tvarkymą.
D. Trumpas taip pat galėtų kaltinti sukčiavimu, susijusiu su paštu siunčiamais balsalapiais, balsavimo aparatais ar balsais, suskaičiuotais po rinkimų dienos. Tokie pareiškimai galėtų paskatinti reikalavimus perskaičiuoti balsus arba bandymus sustabdyti skaičiavimą.
Vis dėlto birželį JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstijos gali skaičiuoti paštu atsiųstus balsalapius, antspauduotus iki rinkimų dienos, net jei jie pristatomi vėliau. Teismai taip pat gali imtis priemonių prieš neteisėtą rinkimų proceso trikdymą.
Kas gali nutikti po rinkimų?
Teisingumo departamentas padavė į teismą Aliaskos valstiją ir siekia atidėti jos rinkimų į Senatą rezultatų patvirtinimą tuo atveju, jei nedidele persvara pralaimėtų dabartinis respublikonų senatorius Danas Sullivanas. Jo varžovė yra demokratė Mary Peltola.
Departamentas teigia, kad rinkimuose dalyvauja dar vienas kandidatas vardu Danas Sullivanas, kuris esą siekia suklaidinti rinkėjus. Šis kandidatas kaltinimus neigia.
Ekspertai sako, kad federaliniai įstatymai neleidžia departamentui blokuoti rinkimų rezultatų patvirtinimo. Teismai gali įpareigoti pareigūnus šią procedūrą atlikti.
D. Trumpas taip pat galėtų spausti valstijų pareigūnus ginčyti rinkimų rezultatus, kaip tai darė po pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose.
Ekspertai perspėja, kad neužbaigti ginčai galėtų atidėti sausį planuojamą naujai išrinktų įstatymų leidėjų prisaikdinimą.
Tačiau teismai ne kartą yra patvirtinę valstijų teisę organizuoti rinkimus. Demokratai ir balsavimo teises ginančios organizacijos taip pat subūrė teisininkų komandas, kurios pasirengusios priešintis bet kokiems mėginimams kištis į rinkimų procesą.