Rusijos verslo atstovai, susirūpinę mažėjančiomis investicijomis ir kapitalo išvežimu iš šalies, ragina valdžią iš naujo įvertinti planuojamus mokesčių pakeitimus.
Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) prezidentas Aleksandras Šochinas kreipėsi į ministrą pirmininką Michailą Mišustiną prieš antrąjį svarstymą pakoreguoti mokesčių įstatymų projektus. Verslo atstovų vertinimu, naujos taisyklės padidintų mokestinę naštą ir neatitiktų pažado iki 2030 m. išlaikyti stabilias apmokestinimo sąlygas.
Žvalgybos tarnyba priminė, kad Rusija jau yra didinusi pelno, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius (PVM).
RSPP taip pat nepritaria siūlymui taikyti 30 proc. mokestį gavybos įmonių viršpelniui. Skaičiuojama, kad 2027–2029 m. ši priemonė į biudžetą galėtų atnešti apie 8,3 mlrd. JAV dolerių. Vietoje jos verslo organizacija siūlo nuo 25 proc. laikinai padidinti pelno mokesčio tarifą 0,5–1 procentiniu punktu. Toks sprendimas, tarnybos duomenimis, galėtų užtikrinti nuo 5,9 mlrd. iki daugiau kaip 11,9 mlrd. dolerių biudžeto pajamų.
Verslo atstovai taip pat siekia, kad didžiausia federalinė investicijų mokesčio atskaita būtų padidinta nuo 3 proc. iki 10–12 proc. Tokį prašymą jie grindžia tuo, kad realiosios investicijos į Rusijos ekonomiką pirmąjį 2026 m. pusmetį sumažėjo 4,6 proc.
Oligarchams nerimą kelia ir pasyviosios pajamos
Pasak tarnybos, Rusijos oligarchams ypač rūpi planuojamas pasyviųjų pajamų apmokestinimas.
RSPP teigimu, kartu vertinant įmonių pelno ir dividendų apmokestinimą, bendra mokestinė našta galėtų pasiekti 42 proc. Organizacijos vertinimu, tai sumažintų Rusijos finansinių priemonių patrauklumą ir padidintų kapitalo nutekėjimo riziką.
Verslo atstovai siūlo didesnius tarifus taikyti ne ilgiau kaip trejus metus, išlaikyti mokesčių lengvatas bankų indėliams ir ilgalaikėms investicijoms, taip pat indeksuoti apmokestinimo ribas pagal infliaciją.
RSPP nepritaria ir siūlymui investiciniams fondams nustatyti 15 proc. mokesčio tarifą. Tarnyba pažymėjo, kad esant 20–30 proc. pelno maržai, mokesčiai galėtų sudaryti 50–75 proc. pelno.
Tarp verslo siūlomų alternatyvų – pajamas apmokestinti investuotojų lygmeniu arba nukelti naujų taisyklių įsigaliojimą vėlesniam laikui. Įmonės taip pat siekia mokestinių lengvatų toms bendrovėms, kurios saugo savo turtą nuo dronų atakų. Siūloma atitinkamus objektus atleisti nuo turto mokesčio ir suteikti galimybę, apskaičiuojant mokesčius, du kartus įskaityti privalomąsias išlaidas ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai.
Žvalgybos tarnybos vertinimu, šie RSPP reikalavimai atskleidžia konfliktą tarp valstybės siekio papildyti biudžetą ir verslo galimybių finansuoti plėtrą.
Mažėjant investicijoms, papildomi mokesčiai gali sulėtinti įmonių modernizavimą ir ateityje susiaurinti mokesčių bazę. Be to, nenuspėjamos apmokestinimo taisyklės mažina verslo pasitikėjimą vyriausybe ir skatina bendroves atidėti ilgalaikius projektus.