JAV prezidentas Donaldas Trumpas, likus trims savaitėms iki Kongreso rinkimų, rizikuoja savo politine padėtimi, remdamasis Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Kaip rašo „Axios“, tokio pasirinkimo nepalaiko net didelė dalis paties D. Trumpo rinkėjų.
Po spalio 9 d., penktadienį, įvykusio pokalbio su V. Putinu JAV prezidentas, regis, pradėjo penkias dienas trukusią kampaniją, per kurią darė nuolaidas Maskvai ir viešai gynė Rusiją. Toks elgesys sulaukė ir demokratų, ir respublikonų kritikos tuo metu, kai Respublikonų partijai gresia prarasti Kongreso kontrolę.
Kremlius gauna akivaizdžią naudą
„Axios“ vertinimu, nauda Maskvai yra aiški, tačiau lieka neatsakyta, ką iš šio susitarimo gauna pats D. Trumpas.
Energetikos ekspertai abejoja, ar susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo iš tiesų sumažins degalų kainas, kurios išaugo dėl karo Irane. Tuo metu Europos partneriai susiduria su stiprėjančiu Rusijos sabotažu, kibernetinėmis atakomis ir dronų išpuoliais įvairiose Europos šalyse.
Tokį D. Trumpo sprendimą dar sunkiau paaiškinti atsižvelgiant į amerikiečių požiūrį į Kremliaus lyderį. Sausį atliktos „YouGov“ apklausos duomenimis, 81 proc. rinkėjų, kurie 2024 m. balsavo už D. Trumpą, V. Putiną vertina neigiamai.
Vis dėlto JAV prezidentas ir toliau tvirtina, kad būtent Maskva labiau siekia užbaigti karą.
Pirmadienį D. Trumpas pareiškė manantis, kad V. Putinas susitarimo nori labiau nei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
A. Medalinskas: Ukrainos temą iškėlė pats D. Trumpas
Politologas A. Medalinskas teigė, kad D. Trumpui reikėjo paaiškinti, kodėl taip smarkiai pabrango dyzelinas. Jo vertinimu, natūralus atsakymas būtų siejęs kainų augimą su užsitęsusiu Jungtinių Valstijų karu prieš Iraną, nors prezidentas ne kartą skelbė, kad konfliktą jau yra užbaigęs.
Pasak eksperto, vietoje to buvo pasirinkta kaltę nukreipti į V. Zelenskį ir Ukrainą. Jis svarstė, kad galėjo būti neįvertintos visuomenės nuomonės apklausos ir kiti politiniai veiksniai. Dėl to Ukrainos bei jos prezidento klausimas netikėtai tapo itin svarbus ir paskatino net kai kuriuos respublikonus kelti klausimus dėl susitarimo su V. Putinu.
A. Medalinskas pabrėžė, kad Ukraina yra karo auka, o jos prezidentas kovoja už savo šalį. Jo teigimu, galimi klausimai dėl korupcijos Ukrainoje yra atskira tema, tačiau neaišku, kodėl dėl dyzelino tiekimo buvo sudarytas susitarimas būtent su V. Putinu.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad susitarimo apimtys yra nedidelės ir jis neišsprendžia pagrindinės problemos. Todėl, jo vertinimu, kyla klausimas, kodėl Rusijos vadovui dar kartą buvo suteikta galimybė pasinaudoti palankia politine situacija. Susitarimą pradėjus kritikuoti, respublikonai ir demokratai ėmė kartu svarstyti šiuos klausimus ir galbūt pasirašė bendrą dokumentą, o jo dalyvių skaičius dar gali didėti.
Ką numato D. Trumpo ir V. Putino susitarimas?
Spalio 9 d. per pokalbį telefonu su D. Trumpu V. Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi tiekti naftą Jungtinėms Valstijoms ir pasaulio rinkoms, pranešė Kremlius.
D. Trumpas anksčiau skelbė, kad Rusijos vadovas sutiko tiekti dyzeliną JAV ir kitoms pasaulio rinkoms.
Rusijos vicepremjeras, atsakingas už energetiką, Aleksandras Novakas sakė, kad Maskva nuo spalio JAV rinkai galėtų tiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, lapkritį – 500 tūkst. tonų, o gruodį – 1 mln. tonų. Tai atitinka anksčiau D. Trumpo nurodytas sąlygas.
A. Novakas Rusijos naujienų agentūroms teigė, kad ilgainiui tiekimas galėtų išaugti iki 3 mln. tonų per mėnesį.
V. Zelenskis susitarimą sukritikavo
V. Zelenskis susitarimą pavadino nesąžiningu, nederančiu su partnerių elgesiu ir silpnu sprendimu.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad toks susitarimas reikštų papildomą finansavimą Rusijos karui prieš Ukrainą. Jo teigimu, tai tik padrąsintų V. Putiną ir suteiktų jam galimybę vykdyti dar intensyvesnį karą.