Jungtinės Karalystės kariai lapkritį dalyvaus didelėse karinėse pratybose Lenkijoje, o tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau kelia sąjungininkų nepasitenkinimą savo pozicija dėl karo Ukrainoje. Jis nepasakė, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo šį karą.
Apie britų pajėgų įsitraukimą pranešė JK gynybos sekretorius Wesas Streetingas, per pirmąjį vizitą Jungtinėse Valstijose nuo tada, kai buvo paskirtas į šias pareigas.
Pratybose kartu su britais dalyvaus Prancūzijos ir Vokietijos kariai. Jų tikslas – pasirengti galimoms NATO saugumo garantijoms Ukrainai pasibaigus karui.
Kaip skelbia „The Times“, lapkritį į pratybas su Lenkijos kariuomene bus pasiųsta mažiausiai 1,5 tūkst. karių iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos. Bus treniruojamas karių bei atsargų, įskaitant maistą ir degalus, pervežimas. Sprendimas rengti tokias pratybas priimtas liepą vykusiame Norinčiųjų koalicijos viršūnių susitikime.
W. Streetingas Vašingtone pareiškė, kad Ukraina yra priešakinėje pasaulinės kovos už laisvę linijoje, todėl būtina padėti jai įveikti V. Putino agresiją. Jis taip pat sakė, kad Norinčiųjų koalicija ruošiasi taikai ir laisvei, o per artėjančias pratybas bus siekiama pasirengti Ukrainos karių mokymui ir šalies atkūrimui po karo.
JK ir dauguma kitų NATO šalių dėl karo Ukrainoje aiškiai kaltina Kremlių. Karas prasidėjo 2022 metais, kai V. Putinas įsakė įsiveržti į kaimyninę valstybę.
Vis dėlto D. Trumpas, paklaustas, ar nepamiršo, kad konfliktą pradėjo Rusijos vadovas, tiesaus atsakymo nepateikė. Jis teigė žinantis tam tikras aplinkybes, kurias kada nors atskleis, tačiau pabrėžė norintis tik vieno – kad karas baigtųsi.
Šiuos žodžius JAV prezidentas ištarė išvykdamas iš Baltųjų rūmų į rinkimų kampanijos renginį Džordžijoje. Prieš tai jis dar kartą sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pareikšdamas, kad nėra didelis jo gerbėjas ir kad su juo susitarti sunkiau nei su V. Putinu.
Anksti šeštadienį D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo nurodė netaikyti naujo sankcijų Rusijos ekonomikai paketo. Pasak prezidento, toks sprendimas atitinka JAV nacionalinius interesus.
Anksčiau D. Trumpas yra sakęs, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, taip pat tvirtino, jog V. Putinas esą labiau siekia taikos susitarimo.
Penktadienį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime dalyvavęs V. Zelenskis leido suprasti sutinkantis su prielaida, kad D. Trumpas bando paversti jį atpirkimo ožiu dėl smarkiai pabrangusių degalų. Kainos išaugo dėl karo Irane, kurį vasarį pradėjo Jungtinės Valstijos ir Izraelis.
Artėjant kitą mėnesį vyksiantiems svarbiems JAV kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpas dėl energijos kainų kilimo vis dažniau kaltina Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jis mažiau dėmesio skiria naftos tiekimo iš Artimųjų Rytų per Hormuzo sąsiaurį sutrikimams.
Šios savaitės pradžioje per vizitą Londone V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą Ukrainos išdavyste. Jo teigimu, JAV prezidentas apribojo Ukrainos galimybes naudotis JAV gaminamais „Starlink“ terminalais, kurie yra itin svarbūs šalies kariuomenei.
D. Trumpas penktadienį neigė, kad JAV sumažino šios sistemos veikimą, ir tvirtino, jog amerikiečiai to nepadarė bei nemažino jos pajėgumo.
Įtampa dar labiau išaugo po D. Trumpo susitarimo pirkti rusišką dyzeliną. Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse kritikai įspėja, kad toks sprendimas gali padėti finansuoti V. Putino karo mašiną.