Lapkričio 29 dieną Europos Sąjungoje pradedami taikyti naujosios taršos normos „Euro 7“ reikalavimai. Jie apims ne tik išmetamąsias dujas, bet ir stabdžių dėvėjimosi metu susidarančias kietąsias daleles, padangų dėvėjimąsi bei elektromobilių baterijų ilgaamžiškumą. Vis dėlto automobilių su vidaus degimo varikliais savininkams ypač svarbus bus diagnostikos sistemų pokytis: ilgai nepašalinus tam tikro gedimo, automobilis gali nebeleisti iš naujo užvesti variklio.
Pirmasis „Euro 7“ taikymo etapas prasidės lapkričio 29-ąją. Nuo tada Europos Sąjungoje naujus lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių tipus bus galima homologuoti tik tuo atveju, jei jie atitiks naujus reikalavimus.
Automobiliams, kurių tipai patvirtinti pagal ankstesnes normas, iškart prisitaikyti nereikės. Iš esmės visiems naujiems šių kategorijų automobiliams, į Europos rinką patenkantiems nuo 2027 metų lapkričio 29 dienos, jau bus taikomi „Euro 7“ reikalavimai.
Ignoruojamas gedimas gali baigtis užvedimo blokavimu
Vienas reikšmingiausių pakeitimų susijęs su automobilio gebėjimu savarankiškai tikrinti išmetamųjų teršalų kiekį ir taršos mažinimo sistemų būklę.
Naujuose automobiliuose bus diegiama pažangesnė stebėsenos sistema (OBM). Ji turės įvertinti, ar išmetamųjų dujų valymo įranga veikia tinkamai.
Jei sistema nustatys gedimą, dėl kurio taršos kontrolė nebeatlieka savo funkcijos, vairuotojas pirmiausia bus įspėtas ir gaus galimybę problemą pašalinti. Tačiau tokių perspėjimų ilgą laiką nepaisyti nebus galima.
Europos Komisijos patvirtintose techninėse taisyklėse numatyta, kad gedimui nepašalinus per 2 400 kilometrų, gali būti pradėta papildomų apribojimų taikymo procedūra.
Gamintojai galės rinktis iš kelių sprendimų. Įjungus ribojimo sistemą, automobilis galėtų leisti variklį užvesti ne daugiau kaip 20 kartų, o vėliau ši galimybė būtų užblokuota.
Kitu atveju gali būti apribotas likęs nuvažiuojamas atstumas. Jam pasibaigus, variklio vėl užvesti nebebūtų galima.
Dar viena galimybė – neleisti užvesti variklio po degalų papildymo arba užrakinti bako įpylimo angą ir taip neleisti papildyti degalų.
Kokią priemonę taikyti, spręs konkretus automobilio gamintojas. Apribojimai nebus skirti kiekvienam nedideliam gedimui – jie taikomi problemoms, kurios trukdo tinkamai kontroliuoti išmetamųjų teršalų kiekį.
Esminės taršos ribos liks panašios, tačiau matavimai taps griežtesni
Nors „Euro 7“ yra naujos kartos standartas, pagrindinės lengvųjų automobilių išmetamųjų teršalų ribos iš esmės nesikeis, palyginti su „Euro 6“ norma.
Dyzeliniams lengviesiems automobiliams ir toliau bus taikoma 80 mg/km azoto oksidų (NOx) riba, o benzininiams – 60 mg/km.
Tačiau keisis teršalų vertinimo metodika. Į apskaitą bus įtraukiamos ir mažesnės kietosios dalelės.
Iki šiol daugiausia buvo vertinamos dalelės, kurių skersmuo siekė bent 23 nanometrus. Pagal „Euro 7“ bus skaičiuojamos ir nuo 10 nanometrų dydžio dalelės.
Daugiau dėmesio bus skiriama ir taršos kontrolės sistemų patvarumui. Automobilis nustatytus reikalavimus turės atitikti ne tik būdamas naujas, bet ir po kelerių eksploatacijos metų.
Pagrindinis lengvųjų automobilių atitikties laikotarpis sieks aštuonerius metus arba 160 tūkst. kilometrų. Papildomas laikotarpis truks iki dešimties metų arba 200 tūkst. kilometrų, tačiau jam bus taikomi atitinkamai pakoreguoti reikalavimai.
Į taršos apskaitą pirmą kartą įtraukiami ir stabdžiai
Ankstesnės Europos taršos normos daugiausia buvo susijusios su išmetamosiomis dujomis. „Euro 7“ pirmą kartą apims ir stabdžių dėvėjimosi metu išsiskiriančias daleles.
Iki 2029 metų pabaigos lengviesiems automobiliams su vidaus degimo varikliais ir hibridine pavara bus taikoma 7 mg/km kietųjų dalelių (PM10) riba. Elektromobiliams nustatyta griežtesnė – 3 mg/km – riba.
Naujosios taisyklės taip pat numato padangų dėvėjimosi kontrolę. Važiuojant dalelės išsiskiria ne tik dėvintis stabdžiams, bet ir padangoms, todėl jos taip pat prisideda prie aplinkos taršos. Bendri bandymo ir vertinimo metodai bus diegiami etapais.
Elektromobilių baterijoms nustatomi ilgaamžiškumo kriterijai
„Euro 7“ pirmą kartą nustato bendrus elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridų traukos baterijų ilgaamžiškumo reikalavimus.
Numatyta, kad per pirmuosius penkerius metus arba 100 tūkst. kilometrų lengvųjų automobilių baterijos turės išlaikyti mažiausiai 80 proc. pradinės talpos. Iki aštuonerių metų arba 160 tūkst. kilometrų laikotarpio pabaigos minimali išsaugoma talpa turės siekti 72 proc.
Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad baterijos tinkamai veiktų ne tik pirmaisiais automobilio naudojimo metais. Taip pat bus numatytas aplinkosauginis automobilio pasas, kuriame bus pateikiama informacija apie transporto priemonės taršą, energijos sąnaudas, nuvažiuojamą atstumą ir baterijos charakteristikas.