ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 20-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Seimui pristatytas 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektas. Jame numatomas 3,8 proc. BVP sieksiantis valdžios sektoriaus deficitas, iki 48,2 proc. BVP išaugsianti valstybės skola, didesnės pensijos, socialinės išmokos ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.
Pasaulio aktualijose daugiausia dėmesio sulaukė JAV prezidento pritarimas galimam trišaliam susitikimui su Kinijos ir Rusijos vadovais, Albertos gyventojų sprendimas atmesti referendumą dėl nepriklausomybės, Osle vykstančios derybos dėl karo Ukrainoje ir Australijos parlamentarę automobiliu partrenkusiam vyrui pareikšti kaltinimai.
Lietuvos įvykiai
Parlamentaras Dainoras Bradauskas paliko „Nemuno aušros“ frakciją Seime. Praėjusią savaitę jis pasitraukė ir iš partijos. Politikas teigė, kad tokį sprendimą lėmė asmeninės priežastys, o ne politinių pažiūrų skirtumai. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, jog dėl šio sprendimo nesutarimų nekilo ir viskas įvyko draugiškai. D. Bradauskas toliau dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje. Jam pasitraukus, „aušriečių“ frakcijoje liko 17 parlamentarų.
Stačiatikių bendruomenė ketina kreiptis į Seimo vadovybę dėl konservatorių siūlomų pataisų. Dvasininkams nerimą kelia planuojami nauji religinėms bendruomenėms taikomi ribojimai: būtų tiksliau nustatytos valstybės pripažinimo sąlygos, reglamentuotas bendruomenių atstovavimas ir sprendžiami istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų maldos namų nuosavybės klausimai. Trakų vyskupas Ambrosijus teigė, kad prieš Stačiatikių Bažnyčią vykdomas puolimas, nors bendruomenė laikosi Lietuvos įstatymų ir remia valstybės politiką.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė ieškantis galimybių kitąmet pareigūnų atlyginimus padidinti 8–9 proc. Pradinis planas buvo algas kelti 10–12 proc., tačiau jį pakoregavo valstybės finansinės galimybės ir gynybos prioritetas. Ministras norėtų, kad atlyginimai didėtų kuo vienodesne pinigų suma, o ne tuo pačiu procentu. Vis dėlto tokį modelį įgyvendinti sudėtinga, nes statutinėse tarnybose dirba apie 15 tūkst. pareigūnų, besiskiriančių koeficientais ir darbo stažu.
Lietuvos verslo aktualijos
Finansų ministras Taurimas Valys parlamentui pristatė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą. Kitąmet valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti 3,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Gynybai planuojama skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Projektas numato 10,4 proc. didesnę vidutinę senatvės pensiją, papildomą finansavimą viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams ir 150 mln. eurų šeimos paketo priemonėms. Planuojamos biudžeto pajamos siekia 22,2 mlrd. eurų, išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Seimo komitetai dokumentą nagrinės prieš pirmąjį svarstymą lapkričio 19 d., o antrasis svarstymas numatytas gruodžio 1 d.
Prezidentūra biudžeto projektą vertina palankiai, tačiau ragina numatyti deficito mažinimą. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad dėl gynybos didesnis skolinimasis šiuo metu yra pagrįstas, tačiau iki 2029 metų deficitą reikėtų sumažinti iki 3 proc. BVP. Tą patį pabrėžė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tarp siūlomų sprendimų – šešėlinės ekonomikos mažinimas ir efektyvesnis valstybės institucijų darbas. Vyriausybės plane numatyta, kad 2027 metais deficitas sieks 3,8 proc. BVP, o 2029-aisiais – 3,9 proc. BVP.
Konservatorė Ingrida Šimonytė biudžeto projektą kritikavo teigdama, kad 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas gali priartėti prie 5 proc. BVP, o 2029 metais sudaryti apie 4 proc., nors ekonomika augs. Ekspremjerės vertinimu, toks deficitas ir brangstantis skolinimasis kelia pavojų viešųjų finansų tvarumui. Ji taip pat kritikavo prezidentūrą dėl paramos Vyriausybės planams. Pagal projektą 2027 metais deficitas turėtų siekti 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Seimas svarstys 2027 metų „Sodros“ biudžetą. Jame pensijoms numatyta 7,8 mlrd. eurų, o viso fondo pajamos turėtų sudaryti beveik 11,3 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Planuojamas didesnis nei 1,4 mlrd. eurų perviršis. Pensijas kitąmet siūloma indeksuoti 9,08 proc. Vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 78 eurais ir siekti 825 eurus, o turint būtinąjį stažą – išaugti 88 eurais, iki 895 eurų. Projektas dar turės pereiti svarstymo ir priėmimo procedūras.
T. Valys neatmeta galimybės po Naujųjų metų iš naujo įvertinti degalų akcizus. Sprendimas priklausys nuo padėties rinkose, degalų kainų ir koalicijos partnerių pozicijos, tačiau ministras pabrėžė, kad akcizų keitimas dar labiau didintų biudžeto deficitą. Taip pat svarstoma sušvelninti įsipareigojimus, susijusius su anglies dioksido dedamąja ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (RRF). Lietuvos energetikos agentūra nurodė, kad antradienio rytą vidutinė dyzelino kaina buvo 2,26 euro už litrą – 2,49 proc. daugiau nei pirmadienį.
Prezidentūra remia Vilniaus metro idėją ir siūlo ieškoti europinio finansavimo. V. Augustinavičiaus teigimu, paramos būtų galima siekti iš ES Konkurencingumo fondo, finansuojančio saugumo ir dvigubos paskirties objektus. Likusią dalį galėtų padengti nacionalinis finansavimas, verslas ir nacionalinio plėtros banko ILTE kreditavimas. Prezidento patarėjas taip pat ragina atnaujinti metro projekto kaštų ir naudos analizę bei jį įvertinti pasikeitus geopolitinei situacijai.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
„Čekiukų“ byloje nuteistas Prienų rajono meras socialdemokratas Alvydas Vaicekauskas apskundė teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį. Pirmosios instancijos teismas merą pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir savivaldybės turto pasisavinimo bei skyrė 7,5 tūkst. eurų baudą.
Be to, A. Vaicekauskui trejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigas. STT ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad meras, kaip įtariama, klastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas teikė savivaldybės buhalterijai. Taip apgaule savo naudai jis įgijo daugiau nei 1,1 tūkst. eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. Žala jau atlyginta.
Į Vilniaus apygardos teismą, kuriame nagrinėjama jo baudžiamoji byla, neatvyko prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Jis pripažintas kaltu dėl tyčiojimosi iš baltarusių ir žydų bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Nors nuteistasis posėdyje nepasirodė, teisėjų kolegija išnagrinėjo visus apeliacinius skundus, kuriuos pateikė L. Ragelskis, jo advokatė ir prokuratūra.
Pirmosios instancijos teismas aktyvistui skyrė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, 12,5 tūkst. eurų baudą ir įpareigojo neatlygintinai atlikti 100 valandų darbų sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų įstaigose, besirūpinančiose senyvo amžiaus ar neįgaliais žmonėmis. Jam taip pat uždrausta naudotis socialiniais tinklais, prie jų jungtis, skelbti įrašus ir vykdyti tiesiogines transliacijas.
Savo apeliaciniame skunde L. Ragelskis nurodė sutinkantis dirbti viešuosius darbus, tačiau prašė panaikinti draudimą naudotis socialiniais tinklais. Jis teigia dirbantis daugiabučio namo bendrijos pirmininku, o bendravimas su gyventojais socialiniuose tinkluose esą prilygsta draudimui vykdyti darbinę veiklą.
Užsienio aktualijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad kitą mėnesį Kinijoje galėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Jo teigimu, pagrindinė tokio susitikimo tema būtų branduolinis nusiginklavimas, tačiau galėtų būti kalbama ir apie karą Ukrainoje. Kremlius anksčiau skelbė, kad trijų šalių vadovai galėtų susitikti Šendžene vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono aukščiausiojo lygio susitikime.
Tokios kalbos pasirodė po „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad V. Putinas norėtų trišalėmis derybomis pasiekti Maskvai palankų taikos susitarimą. Paklaustas, ar susitiktų su Rusijos ir Kinijos vadovais dėl Ukrainos, D. Trumpas atsakė teigiamai, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia norėtų aptarti branduolinius ginklus ir nusiginklavimą. Kremlius antradienį pritarė trišalio susitikimo branduolinio nusiginklavimo klausimu idėjai, o Kinija tokio plano kol kas nepatvirtino. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad sprendimai dėl jos ateities negali būti priimami be Kyjivo dalyvavimo.
Kanados Albertos gyventojai didele balsų persvara atmetė siūlymą rengti teisiškai įpareigojantį referendumą dėl provincijos nepriklausomybės. Tai tapo skaudžiu smūgiu separatistams, kuriuos rėmė D. Trumpo sąjungininkai. Ministras pirmininkas Markas Carney balsavimą pavadino surengtu „pačiu blogiausiu metu“ ir pabrėžė stabilumo svarbą, kai JAV prezidentas vykdo prekybos karą bei grasina aneksija.
Neoficialiais Albertos provincijos rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus daugiau kaip 1,8 mln. balsų, 76 proc. rinkėjų pasisakė už pasilikimą Kanadoje, o 24 proc. palaikė atsiskyrimo proceso pradžią. Albertoje yra ketvirtos pagal dydį pasaulyje išžvalgytos naftos atsargos, todėl separatistų judėjimą ypač stiprino nepasitenkinimas naftos pramonės valdymu. Judėjimo lyderiai taip pat buvo susitikę su JAV valstybės departamento atstovais ir konsultavosi su Respublikonų partijos politiniais strategais.
Osle vykstančiose derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Norvegijos ir Suomijos vadovais dalyvauja JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Portalas „Axios“, remdamasis anonimišku JAV pareigūnu, skelbė, kad po susitikimo S. Witkoffas vyks į Rusiją ir tikisi susitikti su Vladimiru Putinu bei pristatyti pasiūlymus. Baltieji rūmai į naujienų agentūros AFP prašymą patvirtinti šią informaciją iš karto neatsakė.
Australijos policija vairuotojui pareiškė kaltinimus dėl tyčinio sunkaus federalinio parlamento narės sužalojimo. Automobiliu partrenkta 65 metų Helen Haines neteko kojos. Jos būklė išlieka kritinė, tačiau stabili.
Policija nurodė, kad prie savo rinkimų apygardos biuro parlamentarę partrenkusiam 43 metų Brendanui Nugentui pateikti kaltinimai dėl tyčinio sunkaus sužalojimo, pavojingo vairavimo, sukėlusio sunkų sužalojimą, ir žalos federalinės valdžios pareigūnui padarymo. Įvykis sukrėtė visuomenę, nes politinis smurtas Australijoje yra retas, o politikai tradiciškai lengvai pasiekiami gyventojams.
Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad politinio smurto grėsmė šalyje auga. 2025 metais policija pranešė, kad per ankstesnius trejus metus grasinimų parlamentarams padaugėjo dvigubai. Oficialiais duomenimis, 2025–2026 finansiniais metais užregistruota daugiau kaip 1 tūkst. grasinimų politikams.