Kitų metų valstybės biudžeto projektą pasiekus Seimui, finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad galimybių dar labiau didinti išlaidas jame liko labai nedaug.
Projektas jau pristatytas parlamentarams, todėl Seimo nariai dabar galės teikti savo siūlymus.
Pasak T. Valio, pasiūlymų didinti išlaidas sulaukta nemažai, o artimiausiu metu jų veikiausiai bus dar daugiau. Vis dėlto ministras pabrėžė, kad pagal dabartinį projektą valstybės deficitas yra gana didelis, todėl papildomoms išlaidoms kol kas nepritariama.
Jis taip pat neskubėjo įvardyti konkretaus rezervo ar srities, kuriai galėtų būti skirta daugiau lėšų. Galutinis vaizdas, ministro teigimu, paaiškės užbaigus biudžeto projekto pristatymus.
Europos Komisija valstybėms narėms siūlo pasinaudoti išimtimi ir didinti viešąsias išlaidas investicijoms į energetinį saugumą bei iškastinio kuro atsisakymą.
Energetinio saugumo priemonėms 2027–2028 metais nustatyta galimybė skirti iki 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus, o per visą laikotarpį – iki 0,6 proc. BVP.
Energetikos ministerijos skaičiavimu, jeigu Lietuvos BVP siektų apie 90 mlrd. eurų, tai sudarytų galimybę papildomai skirti maždaug 270 mln. eurų per metus arba iki 540 mln. eurų per dvejus metus.
T. Valys teigė, kad su Europos Komisija ketinama tartis dėl galimybės pagal šią išimtį pasiskolinti 600 mln. eurų energetikos projektams. Šiuo metu renkama informacija ir pasiūlymai iš Energetikos, Susisiekimo bei Aplinkos ministerijų.
Tačiau ministras pabrėžė, kad net ir pritaikius išimtį tokia paskola turėtų neigiamą poveikį ateityje ir būtų įskaičiuojama į biudžeto deficitą.
Jo teigimu, paskolą reikėtų grąžinti, todėl būtina įvertinti grąžinimo scenarijus, papildomas skolinimosi išlaidas ir administracinius kaštus. Dėl šios priežasties galutinis sprendimas kol kas nepriimtas, tačiau, gavus ministerijų pasiūlymus, tikimasi rasti kompromisą.
Ministras akcentavo, kad tai būtų paskola, o ne negrąžintina subsidija.
Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP siekiantis valdžios sektoriaus deficitas. Valstybės skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP.
Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Į posėdžių salę jis turėtų grįžti du kartus: pirmasis svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Finansų ministras anksčiau yra sakęs, kad Lietuva nebus vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kitąmet viršysianti 3 proc. BVP deficito ribą. Jo vertinimu, ją gali peržengti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sudarys 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.