Žmogui gali pakakti paviešinti vos vieną nuotrauką, kad jis taptų šantažo taikiniu. Ji nebūtinai turi būti intymi.
Apie tokią riziką „Swedbank“ renginyje, skirtame vaikų finansiniam saugumui, kalbėjo banko informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė. Siekdamas išsiaiškinti, ar panašių atvejų jau pasitaiko Lietuvoje, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT).
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta „Swedbank“ iniciatyva surengta apklausa atskleidė, kad, tėvų teigimu, su bent viena grėsme internete jau susidūrė 40 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Apklausoje dalyvavo 288 tokių vaikų tėvai.
RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vyriausiasis patarėjas Domas Janulis teigia, kad dėl intymių nuotraukų šantažuojami ne vien vaikai, bet ir suaugusieji. Be to, atsiradus dirbtiniam intelektui (DI), nusikaltėliams ne visada reikia tikros nuogos nuotraukos.
Viskas gali prasidėti nuo nekalto pokalbio
Dažnas scenarijus prasideda nuo pažinties internete. Nepažįstamas asmuo užmezga ryšį, pelno pasitikėjimą ir įkalba nusiųsti intymią nuotrauką ar vaizdo įrašą. Gavęs turinį, jis pakeičia bendravimo toną: ima reikalauti daugiau nuotraukų arba pinigų, o atsisakius grasina vaizdą parodyti šeimai, draugams ar paskelbti internete.
Tokiose situacijose šantažuotojas išnaudoja žmogaus baimę ir gėdą, todėl dalis nukentėjusiųjų apie patirtį niekam nepasakoja. D. Janulis pabrėžia, kad vaikams ypač sunku kreiptis pagalbos, jei jie bijo tėvų reakcijos arba mano patys esantys kalti dėl to, kas nutiko.
DI klastotei gali pakakti ir apsirengusio žmogaus nuotraukos
D. Janulio teigimu, kuo mažiau drabužių matyti originalioje nuotraukoje, tuo įtikinamesnė gali būti DI sukurta klastotė. Tam nebūtina išmanyti sudėtingo vaizdų redagavimo – internete veikia svetainės, kuriose tereikia įkelti pasirinktą nuotrauką.
RRT atstovas nurodo, kad internete yra ne viena paslauga, siūlanti virtualiai „nurengti“ žmogų nuotraukoje.
RRT kol kas nefiksuoja tikroviškų klastočių bangos
Vis dėlto RRT kol kas nėra gavusi daug pranešimų apie itin tikroviškas intymias DI klastotes. Tarnybą pasiekė vos keli su tokio pobūdžio šantažu susiję pranešimai, o juose pateikti vaizdai buvo nekokybiški.
D. Janulis sako, kad tokių atvejų buvo vos keli, o gautos klastotės vis dar nebuvo geros kokybės. Jo teigimu, dažniau naudojamos ankstesnės technologijos.
RRT dar nėra gavusi tokių gerai sukurtų vaizdų, kuriuos būtų sunku atskirti nuo tikros nuotraukos. Todėl šiuo metu negalima teigti, kad Lietuvoje plinta tokio turinio klastočių banga. Tačiau internete daugėja priemonių joms kurti, tad jomis gali pasinaudoti ir specialių žinių neturintys žmonės.
Pažadas užsidirbti baigėsi intymaus turinio išviliojimu
RRT žino atvejį, kai vaikui, kurio tikslaus amžiaus tarnyba nežino, buvo pasiūlyta užsidirbti. Turimais duomenimis, pasiūlymas atlikti tam tikrus darbus už atlygį galiausiai baigėsi seksualinio pobūdžio informacijos nusiuntimu nepažįstamam asmeniui.
Šis įvykis vyko „Telegram“ kanale. RRT nežino, kuo istorija baigėsi ir ar asmenys, išvilioję intymų turinį, buvo nustatyti.
D. Janulis teigia, kad maždaug 99 proc. interneto karštajai linijai siunčiamų pranešimų būna anoniminiai. Jei pranešėjas nurodo elektroninio pašto adresą, RRT specialistai gali su juo susisiekti ir paprašyti papildomos informacijos. Priešingu atveju aplinkybės vertinamos pagal pranešime pateiktą komentarą ir kitus prieinamus šaltinius.
Šiuo atveju tyrimą apsunkino ir „Telegram“ aplinka, nes paskyroje galėjo nebūti tikro vardo, nuotraukos ar kitų asmenį identifikuoti padedančių duomenų.
Viešas įrašas – RRT, privatus šantažas – policijai
Pirmiausia reikia įvertinti, ar nuotrauka arba vaizdo įrašas jau paviešintas, ar grasinimai siunčiami tik privačiame pokalbyje. Jei egzistuoja nuoroda, kurią atidaręs turinį gali pamatyti bet kuris interneto naudotojas, apie tai galima pranešti RRT interneto karštajai linijai svarusinternetas.lt. Pranešimą galima pateikti anonimiškai.
RRT gali imtis veiksmų tada, kai informacija yra vieša ir pasiekiama per nuorodą. Tarnybos tikslas – kuo greičiau pašalinti tokį turinį iš interneto.
Jeigu šantažas vyksta privačiame „Messenger“, „WhatsApp“, „Telegram“ ar kitos programėlės pokalbyje, RRT negali patekti į svetimą susirašinėjimą ir ištrinti žinučių. Tokiu atveju būtina išsaugoti pokalbį, padaryti ekrano nuotraukas ir visus įrodymus perduoti policijai.
D. Janulis aiškina, kad įtarimus ir įrodymus RRT perduoda policijai, kurios užduotis – nustatyti ir sulaikyti nusikaltėlį, o RRT prioritetas yra kuo greičiau pašalinti viešai paskelbtą informaciją.
Nežinantiems, kaip elgtis, RRT siūlo kreiptis į tarnybą: specialistai suteiks informacijos, pateiks reikalingas nuorodas ir paaiškins, kaip bei kur pateikti pranešimą.