Seime svarstant migraciją ribojančius įstatymų pakeitimus, verslo atstovai perspėja, kad Lietuvoje jau dabar stinga darbuotojų. Jų teigimu, griežtesnė politika šią problemą dar labiau pagilintų.
Pramonininkai skaičiuoja, kad dėl darbuotojų trūkumo kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) gali būti daugiau nei puse milijardo eurų mažesnis, nei galėtų būti.
Filipinietis Noe į Lietuvą atvyko prieš pusantrų metų. Metalo apdirbimo gamykloje dirbantis vyras iš savo atlyginimo išlaiko šeimą Filipinuose – žmoną, berniuką ir mergaitę.
Jis pasakoja gaunamą algą siunčiantis šeimai, kad ši galėtų pasirūpinti kasdieniais poreikiais. Noe taip pat teigia, kad Lietuvoje jam buvo nesunku prisitaikyti, nes abi šalys yra artimos kultūriškai: filipiniečiai, kaip ir lietuviai, daugiausia yra katalikai, be to, jam patinka lietuviškas maistas.
Įmonė darbuotojų Lietuvoje neberanda
Nors Noe įdarbinimas laikomas sėkmingu pavyzdžiu, gamyklos vadovas Giedrius Nomeika sako, kad darbuotojų stygius išlieka didelis. Pasak jo, vietos gyventojai Maišiagaloje arba nenori dirbti, arba neturi įmonei reikalingos kvalifikacijos.
„LT Technologies“ vadovas teigia, kad pirmiausia laisvas darbo vietas bendrovė siūlo Maišiagalos, vėliau – Širvintų gyventojams. Tačiau norinčių dirbti ir įgyti kvalifikaciją mokantis iš esmės nebeliko.
Dėl to įmonei tenka laukti kitų metų pradžios, kad galėtų į Lietuvą atsivežti dar keturis filipiniečius. Šie specialistai jau atrinkti, su jais atlikti pokalbiai, o atranką Filipinuose užbaigė agentūra. Dabar laukiama, kada bus galima pateikti prašymus.
Siūloma migrantų kvotą mažinti daugiau nei perpus
Šiuo metu Lietuvoje galioja beveik 25 tūkstančių darbo migracijos kvota. Ji nustato, kiek užsieniečių darbuotojų verslas per metus gali atsivežti į šalį.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo kvotą mažinti daugiau nei dvigubai – iki 11 tūkstančių. Jo teigimu, įmonės turėtų vertinti ne tik galimybę pasitelkti pigesnę darbo jėgą, bet ir Lietuvoje esančius 150 tūkstančių bedarbių.
Verslo bei pramonės atstovai su tokiu siūlymu nesutinka. Jie mano, kad kvotą reikėtų ne mažinti, o didinti, nes darbuotojų stygius jau daro žalą šalies ekonomikai.
Ekonomistų vertinimu, jeigu situacija nesikeis, o darbo migracijos kvota būtų visiškai apribota, kitąmet Lietuva gali nesukurti apie 550 milijonų eurų BVP. Be to, valstybė galėtų nesurinkti apie 90 milijonų eurų mokesčių.
Verslas pasigenda aiškios migracijos politikos
Verslininkai kritikuoja ne tik siūlomą kvotos mažinimą, bet ir nuolatinius teisės aktų pakeitimus. Jų teigimu, dėl aiškios strategijos stokos įmonėms sudėtinga planuoti veiklą.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas nurodo, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas per pastaruosius trejus metus buvo keistas maždaug 17 kartų. Jo vertinimu, toks teisėkūros dažnis rodo, kad sistema nėra sveika.
Lietuvos banko duomenimis, 2019–2024 metais su į Lietuvą atvykusiais migrantais buvo siejama 45 proc. realiojo BVP prieaugio.