Tik 17,7 proc. Lietuvos gyventojų teigia besijaučiantys užtikrinti dėl savo finansinės gerovės sulaukus pensijos. Tuo metu 40,6 proc. respondentų dėl būsimos finansinės padėties nerimauja, rodo banko „Luminor“ užsakymu atlikta apklausa.
Labai neužtikrinti dėl finansų pensijoje jaučiasi 12,4 proc. apklaustųjų, dar 28,2 proc. nurodė besijaučiantys neužtikrinti. Užtikrintai į ateitį žvelgia 14,5 proc. respondentų, o labai užtikrintai – 3,2 proc. Dar 31,3 proc. gyventojų savo padėtį vertina kaip tik šiek tiek užtikrintą.
Apklausa parodė, kad iš papildomai pensijai kaupiančių gyventojų dažniausiai pasirenkama antroji pensijų pakopa – joje dalyvauja 33 proc. respondentų. Trečiojoje pakopoje savo lėšomis kaupia 17,9 proc. apklaustųjų, o 3,4 proc. teigė, kad įmokas už juos moka darbdaviai.
Kiti gyventojai pensijai rengiasi investuodami: 14,8 proc. pinigus skiria akcijoms, obligacijoms ar fondams. Terminuotuosius indėlius renkasi 10,7 proc., gyvybės draudimu kaupia 9,9 proc., lėšas taupomosiose sąskaitose laiko 9,8 proc., o grynaisiais pinigais – 8,2 proc. respondentų.
Vis dėlto 22,8 proc. Lietuvos gyventojų pensijai išvis nekaupia.
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pažymėjo, kad nemaža dalis žmonių renkasi vieną ar kelis kaupimo būdus, tačiau beveik ketvirtadalis senatvei lėšų neatideda. Anot jos, tai ne visada reiškia abejingumą – žmonės gali nežinoti, nuo ko pradėti, arba manyti, kad mažos sumos neturės įtakos. Ilgalaikiame kaupime, jos teigimu, svarbiausia ne tobula pradžia, o nuoseklumas.
Ruošiantis pensijai pirmiausia rekomenduojama įvertinti būsimas išlaidas, peržiūrėti jau sukauptas lėšas ir apsvarstyti papildomo kaupimo galimybes. Net ir nedidelės, bet reguliariai atidedamos sumos laikui bėgant gali tapti papildomomis santaupomis.
L. Načajienė taip pat nurodė, kad pradžiai gali pakakti 20 ar 30 eurų per mėnesį. Jos teigimu, taip formuojamas kaupimo įprotis, o pinigus paprasčiau atidėti iš karto gavus pajamas, o ne laukti mėnesio pabaigos likučio.
„Luminor“ užsakymu apklausą Lietuvoje šių metų gegužę atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.