Skrydžiai lėktuvu daugeliui tapo įprastu būdu pasiekti atostogų vietą, nuvykti į užsienį darbo reikalais ar aplankyti artimuosius. Tačiau planuojant kelionę svarbi ne tik trukmė, bet ir bilieto kaina.
Kartais skrydis su persėdimu kainuoja gerokai mažiau nei tiesioginis. Nuo ko priklauso tokie skirtumai ir kodėl patogus oro susisiekimas reikšmingas ne vien keleiviams, bet ir Lietuvos ekonomikai?
Skaitytojas sunerimo dėl skrydžių pokyčių
Į portalą tv3.lt kreipėsi Marius (vardas pakeistas). Jis teigė nerimaujantis dėl, jo vertinimu, prastėjančios padėties Lietuvos aviacijos sektoriuje.
Skaitytojas atkreipė dėmesį, kad „Austrian Airlines“ nuo kitų metų sausio 10 d. iki kovo 10 d. laikinai sustabdys tiesioginius skrydžius maršrutu Viena–Vilnius. Mariaus nuomone, tai gali paveikti šalies verslą, tarptautinį įvaizdį ir nacionalinį saugumą.
Jis pabrėžė, kad Viena svarbi tiek tiesioginiams verslo susitikimams, tiek kaip jungiamasis taškas keliaujant į Balkanų regioną. Be to, skrydžių stabdymas sutampa su laikotarpiu, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl priimti užsienio delegacijas ir diplomatinius atstovus bei patiems greitai keliauti po Europą gali būti sudėtingiau.
Mariaus teigimu, situaciją dar labiau apsunkina tai, kad nuo spalio pabaigos nebeliks „Ryanair“ skrydžių iš Vilniaus į Vokietijos miestus Berlyną, Frankfurto Haną ir Niurnbergą.
Į Berlyną pradės skraidyti „Wizzair“, tačiau rečiau – tris kartus per savaitę. Iki šiol „Ryanair“ ir „airBaltic“ šiuo maršrutu skraidė atitinkamai 6 ir 2 kartus per savaitę.
Skaitytojas teigė, kad verslui dėl to gali tekti rinktis nepatogius skrydžius su persėdimu Frankfurte ir už juos mokėti keliolika kartų daugiau. Jis taip pat iškėlė klausimą, kaip tokiomis sąlygomis bus užtikrinamas Vokietijos karių brigados dislokavimas ir integracija Lietuvoje.
Pasak Mariaus, prastesnis susisiekimas gali sumažinti tarnybos Lietuvoje patrauklumą Vokietijos kariams, ypač tuomet, kai tampa sudėtingiau periodiškai grįžti pas šeimas. Jo teigimu, Niurnbergo kryptis buvo ypač svarbi, nes ja dažnai naudodavosi Vokietijos kariai.
Marius pabrėžė, kad šalies pasiekiamumas yra strateginis klausimas, ir paragino oro uostus bei Susisiekimo ministeriją imtis veiksmų, o ne tik stebėti situaciją ir teisintis.
Skrydžių kainos tuo pačiu maršrutu gali skirtis daugiau nei tris kartus
Keleiviams nerimą kelia ne tik mažėjantis kai kurių skrydžių skaičius, bet ir bilietų kainos. Pasitaiko, kad į tą patį miestą keliauti su persėdimu kitoje valstybėje yra gerokai pigiau nei skristi tiesiogiai iš Lietuvos.
Kaip pavyzdys pateikiama lietuvių pamėgta Alikantė Ispanijoje. Tiesioginis skrydis iš Kauno į šį miestą spalio 17–19 dienomis pirmyn ir atgal vienam žmogui kainuoja 455,22 euro.
Pasirinkus kelionę su persėdimu Milane, iš Kauno į Milaną spalio 17 dieną galima skristi už 62,83 euro, o pigiausias skrydis iš Milano į Alikantę spalio 19 dieną kainuoja 65,99 euro.
Taigi visa kelionė pirmyn ir atgal vienam keleiviui atsieitų 128,82 euro. Nors toks variantas užtruktų ilgiau, sutaupymas siektų 326,4 euro. Šiomis dienomis bilietų kainos skiriasi daugiau nei 3,5 karto.
Oro uostai tikina, kad bendras susisiekimas gerėja
Lietuvos oro uostų (LTOU) Skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė patvirtino, kad „Austrian Airlines“ nuo sausio 10 d. iki kovo 10 d. laikinai nevykdys skrydžių Vilnius–Viena.
Ji paaiškino, kad sausį ir vasarį aviacijos rinkoje įprastai sumažėja kelionių paklausa. Todėl oro bendrovės tuo metu iš naujo vertina maršrutus, skrydžių dažnį ir tinklą, atsižvelgdamos į paklausą bei veiklos kaštus. Juos reikšmingai didina ir šiuo metu aukštos aviacinio kuro kainos.
Vis dėlto tiesioginis susisiekimas tarp Vilniaus ir Vienos nenutrūks. „Ryanair“ į Vieną skraidys 2–3 kartus per savaitę. Nuo kovo 10 d. „Austrian Airlines“ planuoja skrydžius atnaujinti tris kartus per savaitę, o prasidėjus vasaros aviacijos sezonui – keturis kartus per savaitę.
Viena iš Vilniaus taip pat pasiekiama su persėdimais Frankfurte ir Ciuriche, skrendant „Lufthansa“ grupės bendrovėmis, per Varšuvą su LOT, per Helsinkį su „Finnair“, per Kopenhagą su SAS ir per Rygą su „airBaltic“.
Žiemos sezonu iš Vilniaus bus galima tiesiogiai skristi į šešis Vokietijos miestus: Frankfurtą, Berlyną, Hamburgą, Dortmundą, Diuseldorfą ir Miuncheną. LTOU atstovė pabrėžė, kad tiesioginis susisiekimas su Vokietija išlieka.
Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, skrydžių į Briuselį bus apie 30 proc. daugiau nei praėjusį žiemos sezoną. 2026–2027 m. žiemą tiesioginiai skrydžiai į Briuselį bus vykdomi keturis kartus per savaitę.
R. Sinkevičiūtės teigimu, bendras susisiekimas su Europos sostinėmis gerėja 11 proc., o jungiamųjų skrydžių pasiūla per pagrindinius Europos aviacijos centrus didėja 8 proc. Iš Vilniaus bus galima tiesiogiai pasiekti 20 Europos sostinių, palyginti su 18 praėjusį žiemos sezoną. Todėl, LTOU vertinimu, artėjant pirmininkavimui bendras susisiekimo lygis ne mažėja, o auga.
Naujų maršrutų likimą lemia ne vien keleivių skaičius
LTOU atstovė nurodė, kad naujų krypčių plėtrai svarbi keleivių paklausa ir maršruto ekonominis potencialas. Oro bendrovės vertina, kiek žmonių į konkrečią vietą jau keliauja netiesiogiai, kokia yra verslo bei poilsinių kelionių paklausa ir kaip ji galėtų keistis.
Tačiau sprendžiant dėl naujo maršruto atsižvelgiama ir į galimas pajamas iš bilietų, veiklos kaštus, orlaivių panaudojimo alternatyvas bei bendrą maršruto rentabilumą. Jei keleivių srauto ir pajamų santykis neužtikrina reikiamo atsiperkamumo, oro bendrovės gali maršruto atsisakyti arba jį nutraukti.
Dalis naujų krypčių pradedamos vasaros sezonu, kai keleivių srautai būna didžiausi dėl atostogų ir mokinių atostogų. Šis laikotarpis dažnai tampa maršruto išbandymu: pasiteisinusi kryptis pratęsiama žiemą, o nepasiteisinusi gali būti nutraukta sezonui pasibaigus.
Bilietų kainas nustato pačios oro bendrovės, o kainodara yra dinamiška. Jai įtakos turi keleivių paklausa, konkurencija, sezoniškumas, bilieto įsigijimo laikas, orlaivio užimtumas ir kitos komercinės aplinkybės.
Patogus susisiekimas svarbus ir investicijoms
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad patogus susisiekimas įvairiomis transporto rūšimis yra vienas svarbių ekonomikos plėtros veiksnių.
Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, kurios vidaus rinka ribota. Todėl ilgalaikio augimo galimybės priklauso nuo gebėjimo veikti pasaulinėje prekių ir paslaugų rinkoje. Pasak ekonomistės, tarptautinis pasiekiamumas yra viena pagrindinių sąlygų Lietuvos verslams veikti globaliai.
Brangstant darbo jėgai, Lietuvai būtina didinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų dalį ekonomikoje ir išlikti patrauklia užsienio investuotojams. Tarptautinis susisiekimas ypač reikšmingas tarptautinių paslaugų, finansų, technologijų, centrinių būstinių veiklai ir konferenciniam turizmui.
Sudėtingesnė ir brangesnė kelionė reiškia didesnius kaštus: ilgėja kelionės trukmė, didėja vėlavimų rizika ir mažėja galimybė per vieną dieną surengti kelis susitikimus. Tarptautinėms įmonėms tai gali turėti įtakos renkantis tarp Vilniaus, Varšuvos, Rygos ir kitų regiono centrų.
Ekonomistė pabrėžė, kad verslo kelionėse prarastas laikas nėra produktyvus, todėl bendrovės ieško vietų, galinčių pasiūlyti patogesnį susisiekimą.
Mažesnė rinka riboja konkurenciją ir kelia kainas
I. Genytės-Pikčienės teigimu, aukštesnes bilietų kainas Lietuvoje lemia mažos rinkos, konkurencijos ir oro uostų kaštų derinys.
Lietuvoje potencialių keleivių yra gerokai mažiau nei Lenkijoje ar Vokietijoje. Mažesnėje rinkoje oro linijoms sunkiau užpildyti lėktuvus, todėl kai kurių maršrutų ekonomika tampa prastesnė.
Kai į tą pačią kryptį skraido kelios bendrovės, jos konkuruoja kainomis. Tačiau esant vienam ar vos keliems vežėjams, kainodara gali būti mažiau palanki keleiviams. Vilnius nėra didelis tranzitinis centras: Frankfurtas, Amsterdamas, Varšuva ar Kopenhaga keleivius surenka iš daugelio rinkų ir lėktuvus užpildo tranzitu, o Vilnius daugiausia priklauso nuo vietinės paklausos.
Ekonomistė taip pat pažymėjo, kad oro vežėjams sudėtingas laikotarpis dėl globalios energetinės krizės ir staigių aviacinio kuro kainų svyravimų, kuriuos suvaldyti pavyko ne visoms bendrovėms.
Jos vertinimu, oro transporto pasiekiamumas yra svarbus investiciniam klimatui, todėl jį būtina kryptingai stiprinti. Tik gerindama verslo ir investicinę aplinką Lietuva gali išlaikyti konkurencingumą ir užsitikrinti ilgalaikį spartų vystymąsi.