Vyriausybė pritaria prezidento Gitano Nausėdos siūlymui leisti valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas ir per nacionalinį plėtros banką ILTE nukreipti šiuos pinigus į ekonomiką. Vis dėlto Finansų ministerija siūlo atsisakyti projekte numatytų fiksuotų palūkanų normos ribų.
Tokiai ministerijos išvadai ministrų kabinetas pritarė trečiadienį.
Prezidentas siūlo sudaryti naują galimybę valstybei skolintis iš gyventojų, tikėdamasis, kad tai prisidėtų prie ekonomikos augimo. Projektas šiuo metu svarstomas parlamente, o po pateikimo jam pritarta birželį.
Gyventojai savo lėšas galėtų įveiklinti savanoriškai. Tam būtų atidaroma specialioji einamoji sąskaita. Pinigus ILTE skolintų komerciniai bankai, kuriuose šios lėšos laikomos, o gyventojai bet kuriuo metu galėtų atsiimti dalį arba visą sąskaitoje esančią sumą.
Prezidentūra siūlo palūkanų dydį susieti su Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimais. Pagal šį variantą palūkanos negalėtų būti mažesnės nei 0,1 proc. ir didesnės nei 3 proc., o konkretų dydį nustatytų Vyriausybė.
Finansų ministerijos vertinimu, tokių ribų reikėtų atsisakyti. Ministerija nurodo, kad jos trukdytų lanksčiai reaguoti į rinkos ir ECB pokyčius bei didintų nuostolių riziką. Taip pat siūloma teisę nustatyti palūkanų normas suteikti ne Vyriausybei, o pačiai ILTE.
Projektą siūloma papildyti ir galimybe gyventojams dalyvauti lėšų įveiklinime per jau turimą kredito įstaigos sąskaitą, jeigu ji deklaruota kaip investicinė.
Prezidentūra taip pat siūlo kredito įstaigoms suteikti valstybės garantiją už pagal šią programą ILTE paskolintas lėšas. Gyventojų pinigai ir toliau būtų draudžiami Indėlių draudimo fonde.
Tačiau Finansų ministerija siūlo išbraukti nuostatą, pagal kurią valstybės garantijų už šias paskolas suma nebūtų įtraukiama į skolinimosi limitus. Ministerija aiškina, kad ILTE yra centrinės valdžios sektoriaus subjektas, todėl valstybės įsipareigojimus pagal tokias paskolas vis tiek ribotų šiems subjektams nustatytas skolinimosi limitas.
Pagal prezidentūros siūlymą vienas gyventojas valstybei galėtų paskolinti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų. ILTE šias lėšas naudotų valstybės ir savivaldybių įmonių energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto bei susisiekimo projektams finansuoti.
Skaičiuojama, kad gyventojų einamosiose sąskaitose laikoma daugiau nei 19 mlrd. eurų, o du trečdaliai indėlių neuždirba grąžos.
Anksčiau šį mechanizmą komentavęs ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas Eltai teigė, kad įgyvendinus sumanymą pats bankas indėlių nepriimtų, bet nukreiptų lėšas į mažos rizikos projektus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, kad būtina įvertinti ILTE kylančias rizikas ir įsitikinti, ar mechanizmui išpopuliarėjus bankas turėtų kur investuoti gautas lėšas. Jis taip pat skeptiškai vertino galimybę indėlių palūkanų dydį susieti su infliacijos rodikliais.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, pernai šalies bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių. Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.