„KIKA Lietuva“ „YouTube“ kanalo tinklalaidėje „Širdies čempionai: Augintinių istorijos“ viešėjo dainininkai Karina Krysko ir Jeronimas Milius. Laidą veda aktorė Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė.
Į pokalbį pora atsivedė šeimos augintinį – Braunį. Atlikėjai pasakojo apie šuns gyvenimą prieglaudoje, sudėtingą adaptaciją, pabėgimus, keliones ir kasdienybę.
Braunio vardas liko iš prieglaudos
Jeronimas Milius augintinį pristatė kaip Bavarų pėdsekio mišrūną, kuris šeimoje gyvena šešerius metus. Dabar Braunis yra maždaug dešimties metų, o į namus pateko būdamas ketverių – pora jį pasiėmė iš prieglaudos.
Šuo vardą jau turėjo, todėl šeimininkai jo nekeisdami paliko Braunį. Jie juokavo, kad toks vardas augintiniui tinka ir todėl, jog jis mėgsta saldumynus, tarp jų – braunio pyragą.
Karina pasakojo kadaise svajojusi ir apie katę, tačiau po sūnaus Majo gimimo jai pasireiškė stipri alergija katėms: ašarojo ir niežėjo akys, išbėrė kaklą. Pora net buvo nuvykusi pas pažįstamus išbandyti, ar alergijos nesukels ilgaplaukis katinas, tačiau paaiškėjo, kad katės jų namuose auginti nepavyks.
Mintis įsigyti augintinį porą lydėjo ne vienerius metus. Karina ir Jeronimas vienas kitam siųsdavo nuotraukas bei vaizdo įrašus iš Lietuvos prieglaudų. Sprendimą galutinai paskatino karantinas, kai atsirado daugiau laiko namuose, o kelionių ir koncertų grafikas buvo sustojęs.
Sunki Braunio praeitis prieglaudoje
Jeronimas pasakojo, kad visa Braunio vada buvo laikoma užrakinta sodo namelyje ir tinkamai neprižiūrima. Šunys būdavo pamaitinami maždaug kartą per savaitę, todėl, kovodami dėl maisto, vieni kitiems apgriaužė ausis.
Braunį dainininkas apibūdino kaip silpniausią, labiausiai atsitraukusį, bailiausią ir labiausiai skriaustą vadą. Dvejus metus jis praleido tokiomis sąlygomis, o vėliau dar dvejus metus gyveno prieglaudoje.
Prieglaudoje Braunis buvo likęs paskutinis iš vados. Žmones atbaidydavo jo dydis ir baikštumas, tačiau Karina, Jeronimas ir jų šeima nusprendė suteikti namus būtent suaugusiam, daug iškentėjusiam šuniui.
Jeronimas ragino nebijoti prieglaudų. Pasak jo, darbuotojos padeda atsirinkti tinkamą gyvūną, įvertinus šeimos sudėtį, vaikų ir kitų augintinių buvimą. Jei žmogus neieško konkrečios veislės šuns specialiai veiklai, atlikėjas siūlė pirmiausia apsidairyti prieglaudose.
Pirmaisiais metais namuose netrūko iššūkių
Grįžus į naujus namus, Braunio laukė adaptacija. Kadangi anksčiau jis gyveno uždaroje patalpoje, iš kurios galėjo patekti į kiemelį, šuo iš pradžių nesuprato, kad gamtinius reikalus reikia atlikti lauke. Todėl keli incidentai svetainės kampe buvo neišvengiami.
Dar sudėtingesnis pasirodė atsiskyrimo nerimas. Savo pagrindiniu žmogumi Braunis pasirinko Jeronimą ir sunkiai pakęsdavo vienatvę. Likęs vienas vos porai valandų, jis bandydavo ištrūkti pro langus.
Pora prisiminė, kad persikėlus į naują namą šuo buvo taip susijaudinęs, jog kabindavosi visu svoriu ant užuolaidų. Šeimininkai rasdavo nuo lubų išplėštus ir sulankstytus karnizus, o pačias užuolaidas – su skylėmis.
Norėdami apsaugoti namus, prieš išeidami jie turėdavo užrišti ir aukštai pakabinti užuolaidas. Taip pat reikėdavo užrakinti arba papildomai surišti lauko drabužių spintą, nes Braunis ją atidarydavo ir ištraukdavo Jeronimo paltus. Atlikėjai manė, kad šuo taip ieškodavo šeimininko kvapo ir drabužius pasitiesdavo šalia savęs.
Šeima į šuns elgesį žiūrėjo supratingai. Braunis visą gyvenimą buvo praleidęs bandoje, todėl kiekvieną išėjimą galėjo suvokti kaip galimą palikimą. Po šešerių metų kantraus darbo augintinis nurimo ir dabar gali saugiai likti namuose vienas.
Pabėgimas iš antrojo aukšto ir konfliktas autobuse
Vienas įspūdingiausių Braunio pabėgimų įvyko Vilniuje. Jeronimas buvo palikęs šunį kelioms valandoms name, kuriame jis anksčiau nebuvo lankęsis. Repeticijos metu kaimynas pranešė, kad augintinis lauke garsiai loja ir bėgioja.
Grįžęs Jeronimas rado uždarytas duris ir neišdaužytus langus, todėl teko aiškintis, kaip šuo ištrūko. Antrajame aukšte buvo pravertas langas su magnetiniu tinkleliu nuo vabzdžių. Braunis užlipo ant sofos, nuo jos pateko ant palangės, išstūmė tinklelį, peršoko ant pirmojo aukšto stogo ir iš maždaug trijų metrų nušoko į pievą. Jis šiek tiek susižeidė koją ir šlubavo, tačiau liko laisvėje.
Šeima mėgsta lankytis Juodkrantėje, plaukioti baidarėmis ir Braunį vežtis dviračių priekaboje. Vis dėlto kelionė į Nidą įsiminė nemaloniai dėl konflikto viešajame transporte.
Jeronimui bandant autobusu nuvykti iš Juodkrantės į Nidą, vairuotojas atsisakė įleisti šunį. Vėliau, mėginant grįžti paskutiniu vakaro autobusu, vairuotojas pradėjo ant dainininko garsiai šaukti.
Jeronimas pasakojo, kad nebeištvėręs per visą autobusą garsiai pasiuntė vairuotoją ten, kur turi plaukti rusų karinis laivas, ir kartu su šunimi išlipo. Draugui jis teigė, kad dabar šį teks pavežti, nes į autobusą jų neįleido.
Šį atvejį Karina ir Jeronimas pavadino tarybinio palikimo apraiška. Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtingų Lietuvos savivaldybių taisyklės dėl gyvūnų vežimo viešuoju transportu nėra vienodos ir turėtų būti suvienodintos.
Specialistės patarimai dėl Braunio priežiūros
Laidos pabaigoje prie pokalbio prisijungė profesionali groomerė, veterinarijos gydytoja ir „Tauro Grooming Academy“ vadovė Kamilė Ausmanė.
„TAURO Grooming Academy“ yra tarptautinio lygio mokykla augintinių šeimininkams ir specialistams, paremta daugiau nei 35 metų jos įkūrėjos Janitos J. Plungės patirtimi. Kaune, Maironio g. 11, taip pat veikia augintinių kirpykla-SPA salonas.
Kamilė Ausmanė šeimininkus pagyrė už atsakingą Braunio priežiūrą ir pateikė kelis patarimus:
- Nulėpusios ausys. Gydytoja jas pavadino savotišku „lakmuso popierėliu“. Paraudimas ar nemalonus kvapas gali signalizuoti apie vidines organizmo problemas arba alergijas.
- Trumpaplaukio šuns kailis. Tokie šunys šeriasi nuolat, todėl rekomenduojama nukailinimo procedūra ir kompresorius – stiprus oro pūstuvas. Po maudymo kailio nereikėtų palikti šlapio: oro srove būtina pašalinti negyvus plaukus ir naudoti giliai drėkinančią kosmetiką.
- Nagų kirpimas. Šuns nagai neturėtų liesti žemės. Kadangi Braunis šios procedūros bijo, Jeronimas pasakojo, kad veterinarijos klinikoje nagų kirpimas kartais primena „sumo imtynes“ – dvi specialistės turi suvaldyti šunį, kol darbas būna atliktas.
Laidos pabaigoje Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė visai šeimai įteikė „KIKA“ dovanų krepšelį ir padėkojo atlikėjams už pavyzdį, kaip rūpintis bei mylėti savo augintinį.