Lietuvos oro erdvėje vėl pasirodžius bepilotėms skraidyklėms, prezidentas Gitanas Nausėda pripažino, kad perspėjimo apie pavojų tvarką būtina tobulinti. Šalies vadovas taip pat neslėpė, jog Lietuvos galimybės numušti tokį objektą kol kas yra ribotos. Drono iš Lenkijos teritorijos įskridimo aplinkybes ketinama aptarti artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.
Prezidentas TV3 Žinioms aiškino, kad dronas buvo stebimas radarais visame jo kelyje per Lietuvą ir net už šalies ribų. Vis dėlto vien radaro ekrane matomas taškas savaime nepatvirtina, kad tai – žmonių gyvybei ar sveikatai grėsmę keliantis objektas. Anksčiau panašūs taškai galėjo būti ir paukščių pulkai.
Šįkart situaciją papildomai komplikavo tai, kad dronas įskrido iš Lenkijos – draugiškos valstybės, priklausančios tai pačiai Šengeno erdvei. Lietuvos tarnybos iš Lenkijos kolegų negavo jokio perspėjimo, todėl pradžioje manyta, kad objektas greičiausiai nėra pavojingas.
Geltonas signalas paskelbtas tik gavus papildomos informacijos iš gyventojų, kurie girdėjo, o kai kurie galbūt ir matė skraidantį objektą. Iki to laiko dronas jau buvo spėjęs gerokai nutolti. Raudonas oro pavojus paskelbtas tada, kai iš į orą pakelto naikintuvo beveik vizualiai patvirtinta, jog radarų žyma yra dronas.
G. Nausėda teigė, kad oro gynybos sistema suveikė, tačiau jos veikimo algoritmai gali būti patobulinti. Kadangi šįkart iš Lenkijos nebuvo gauta jokios informacijos, Lietuva gali numatyti papildomas apsaugos priemones ir ateityje reaguoti kitaip. Šis klausimas bus keliamas Valstybės gynybos taryboje.
Prezidentas taip pat pripažino, kad Krašto apsaugos sistemoje, nepaisant jai skiriamų didelių lėšų, reikėtų daugiau lankstumo ir spartesnio sprendimų priėmimo. Pasak jo, problemos nėra slepiamos, tačiau nė viena šalis, net turinti veikiančią oro gynybą, ne visada sugeba pastebėti visus objektus ir iki nulio sumažinti riziką.
Kalbėdamas apie gyventojų informavimą, G. Nausėda sakė, kad nereikėtų be reikalo trikdyti regionų, kuriems grėsmė tikėtina nekyla. Tačiau tuose rajonuose, kuriuose dronas gali pasirodyti arba į kuriuos pagal jo trajektoriją gali atskristi po 15–20 minučių, reikėtų perspėti greičiau.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva šiuo metu turi gana ribotas priemones dronams numušti. Naikintuvai jau yra sunaikinę Lietuvos teritorijoje skridusį droną, o turimos priemonės naudojamos nepriklausomai nuo jų kainos.
Rusija savo pėdsakus slepia
G. Nausėda taip pat kalbėjo apie Rusijos hibridines atakas prieš Europą. Jo teigimu, jas sunku aiškiai priskirti Kremliui, nes Rusija sąmoningai maskuoja savo veiksmų pėdsakus, tačiau kartu stengiasi palaikyti įtampą ir įbauginti Vakarų šalis, kad parama Ukrainai gali sukelti panašių išpuolių jų teritorijoje.
Europos pareigūnai pastaruoju metu vis dažniau įspėja, kad Rusijos kariuomenė ir žvalgybos tarnybos suaktyvino hibridinio karo veiksmus. Vilniuje buvo bandyta padegti įmonės „Delska“ patalpas, kuriose veikia amerikiečių bendrovė „SpaceX“ ir laikoma „Starlink“ įranga. Lietuvos politikai šį incidentą sieja su Rusija.
Panašus atvejis tiriamas Bulgarijoje, kur padegtos kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu. Rugsėjį gaisras kilo ir „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.
Prezidentas teigė, kad NATO reikia aiškesnės strategijos, kaip reaguoti į tokio pobūdžio išpuolius. Jis taip pat ragino Rusijos specialiąsias ir žvalgybos tarnybas paskelbti teroristinėmis organizacijomis bei atkreipė dėmesį, kad su Kremliumi siejami incidentai jau paveikė ir valstybes, kurios anksčiau laikėsi atsargesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu.
Dronas buvo ukrainietiškos kilmės
Spalio 18 dieną į Lietuvą įskrido ukrainietiškas FPV dronas. Šįkart sieną jis kirto ne iš Baltarusijos, o iš Lenkijos pusės. Dronas gabeno sprogmenis, tačiau apie pavojų gyventojai buvo informuoti tik praėjus daugiau kaip valandai nuo sienos kirtimo.
Skraidyklė nukrito ir sprogo, o jos nuolaužos apgadino vieną keliu važiavusį automobilį. Žmonės nenukentėjo. Dėl tikslių sprogimo aplinkybių atliekamas tyrimas.
Prezidentas teigė, kad turimais duomenimis dronas buvo ukrainietiškos kilmės. Pasak M. Sinkevičiaus, Ukrainos atstovai patvirtino sekmadienį per ataką praradę ryšį su vienu savo dronu, todėl tikėtina, kad tai buvo Lietuvoje nukritęs aparatas. Jis taip pat sakė, kad abejonių dėl drono gabentų sprogmenų nėra.
Radarai objektą užfiksavo 5.47 val.
M. Sinkevičius nurodė, kad Lietuvos kariuomenės radarai droną pirmą kartą užfiksavo 5.47 val. ryto. Žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos link, tačiau Lenkijos kariuomenė savo radarais jos neužfiksavo.
6.02 val. objektas kirto Lietuvos sieną. 6.15 val. Kalvarijos gyventojai pradėjo skambinti Bendrajam pagalbos centrui dėl girdimo galimai drono garso, o vėliau apie jį pranešė ir Marijampolės apskrities gyventojai. Oro pavojus buvo paskelbtas po 7 val., praėjus daugiau kaip valandai nuo drono įskridimo.
Premjeras aiškino, kad iki šiol veikimo tvarka buvo kitokia, nes ankstesni dronai į Lietuvą atskrisdavo iš priešiškos Baltarusijos pusės. Kadangi šįkart objektas atskrido iš Šengeno erdvės, bus pradėtos konsultacijos dėl algoritmo, taikytino ir tokiais atvejais. Vien radaro duomenų nepakanka – būtina papildomai įsitikinti objekto tapatybe.
M. Sinkevičiaus teigimu, objekto identifikavimas naikintuvais užtruko. Vis dėlto jis buvo patikintas, kad tokiai situacijai pasikartojus iš tos pačios krypties, reagavimo tvarka greičiausiai nesikeistų.
Nuolaužos rastos Pasvalio rajone
Spalio 18-osios rytą, po 7 val., dėl į Lietuvos oro erdvę įskridusio objekto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse paskelbtas raudonas oro pavojus. Maždaug po valandos jis atšauktas.
Lietuvos kariuomenė įtaria, kad dronas į šalį pateko iš Lenkijos teritorijos. Jo nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Tarnybos taip pat aiškinasi informaciją apie galimą sprogimą ir tikslina visas įvykio aplinkybes.