Degalų kainoms Lietuvoje kylant, valdantieji neskuba mažinti akcizo. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlo laikinai sumažinti mokestį 10 centų už litrą, tačiau premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad toks sprendimas valstybės biudžetui kas mėnesį kainuotų apie 20 milijonų eurų. Tuo metu pasienio gyventojai dėl mažesnių kainų važiuoja pilti degalų į Latviją ir Lenkiją, kur dyzelinas vidutiniškai gali būti iki pusės euro pigesnis.
Šiuo metu vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekia 2,18 euro už litrą. Prieš mėnesį ji buvo panaši, prieš du mėnesius – 1,98 euro, o liepą litras kainavo 1,79 euro. Per tris mėnesius dyzelinas pabrango 39 centais.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, dyzelinas mūsų šalyje dabar kainuoja daugiau nei Latvijoje ir Lenkijoje, nes šios valstybės sumažino degalams taikomus mokesčius. Spalio 5 dieną vidutinė litro kaina Lietuvoje siekė 2,24 euro, o Lenkijoje – 1,76 euro. Taigi skirtumas sudarė 48 centus.
Lenkijoje už degalus tenka mokėti mažiau
Netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos esančiame Punske penktadienį dyzelino litras kainavo 1,82 euro. Už 50 litrų čia reikėjo sumokėti 91 eurą.
Lietuvos valdantieji praėjusią savaitę Vyriausybėje daugiau nei tris valandas svarstė, kaip keisti degalų akcizų politiką. Vis dėlto po koalicijos tarybos posėdžio bendro sprendimo dėl dyzelinui taikomų mokesčių mažinimo rasti nepavyko.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad siūlomas 10 centų kainos sumažinimas valstybei kas mėnesį reikštų maždaug 20 milijonų eurų pajamų praradimą. Jo vertinimu, reikėtų kelti klausimą, ar tokia priemonė būtų teisinga, kai kuras atpigtų nuo 2,30 iki 2,20 euro už litrą.
„Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sakė, kad kalbama apie 17 milijonų eurų priemonę, tačiau kartu ignoruojama, jog pasiūlymas viršija 3,8 milijardo eurų, todėl, jo teigimu, reikalingas išsamesnis pristatymas.
Ekspertai: Lietuva dėl kainų atsidūrė nepalankioje padėtyje
Ekonomistai teigia, kad Lietuvai daromas didelis spaudimas, nes Latvija ir Lenkija ėmėsi veiksmų degalų kainoms mažinti.
„Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas teigė, kad dalį žalos Lietuva patiria dėl anksčiau priimtų sprendimų sparčiai didinti akcizus, neatsižvelgiant į kaimyninių valstybių politiką. Pasak jo, Lietuva išsiskyrė aukštesniais mokesčiais nei Lenkija ir Latvija, o šioms šalims dar papildomai sumažinus degalų mokesčius mūsų valstybė liko viršūnėje.
„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, remdamasis Mokesčių inspekcijos duomenimis, nurodė, kad rugpjūtį benzino akcizo pajamos per metus išaugo apie 13 procentų, o dyzelino akcizo surinkta 4 procentais mažiau. Tai, jo vertinimu, rodo didelį skirtumą tarp benzino akcizo pajamų augimo ir dyzelino pajamų mažėjimo.
Sprendimas dėl akcizų atidėtas
Dalis ekonomistų skaičiuoja, kad dyzelino litro kaina turėtų pasiekti bent 4 eurus, kad gyventojai pradėtų keisti vartojimo įpročius. Marius Dubnikovas mano, kad kelių centų akcizo ar degalų kainos sumažinimas esminio pokyčio nesukeltų.
Valdančioji koalicija po trijų savaičių turėtų dar kartą grįžti prie kitų metų valstybės biudžeto ir degalų akcizų klausimo.
Mindaugas Sinkevičius taip pat kėlė klausimą, ar nedidelis akcizo mažinimas nebūtų panašus į bandymą stikline vandens užgesinti didelį gaisrą ir vėliau teigti, kad padaryta labai daug.
Premjero teigimu, papildomas lėšas būtų svarbiau skirti kompensacijoms už šildymą, o ne dyzelino kainai mažinti.