Žvejyba nėra vien jūroje bangas kertantys laivai ar ant pietų stalo patiekiama žuvis. Už šio sektoriaus slypi sudėtingas verslas, kuriam įtaką daro brangstantys degalai, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir besikeičiančios rinkos taisyklės. Nuo to, kaip tvariai ir atsakingai dirba žvejybos įmonės, priklauso ne tik jų konkurencingumas, bet ir nauda visuomenei.
Žvejybos modernizavimas padeda tausoti gamtą, mažinti poveikį ekosistemoms ir išsaugoti jūrų išteklius ateities kartoms. Vartotojams tai reiškia saugesnį ir kokybiškesnį maistą bei galimybę žinoti, kad įsigyta žuvis sugauta tvariai. Pažangesnė įranga taip pat gerina darbuotojų saugą ir darbo sąlygas, o kartu prisideda prie pajūrio regionų ekonomikos stiprinimo.
Nuo spalio 5 d. iki gruodžio 1 d. bus priimami projektų įgyvendinimo planai pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“. Žvejybos įmonėms ir kooperatyvams šiuo etapu numatyta iki 500 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos.
Kokioms investicijoms skiriama parama?
Projektus gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei kooperatinės bendrovės, turinčios teisę verstis versline žvejyba.
- sugautų žuvų pridėtinei vertei didinti, įskaitant jų perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginę prekybą;
- sugautų žuvų kokybei išsaugoti ir gerinti;
- nepageidaujamai priegaudai panaudoti ir tvarkyti;
- dekarbonizacijai ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, išskyrus laivų variklių modernizavimą;
- pažangioms technologijoms, įskaitant inovacijas, skaitmeninimą ir žiedinę ekonomiką, diegti žvejybos laivuose;
- žvejų higienos, sveikatos, saugos ir darbo sąlygoms gerinti.
Prioritetas bus skiriamas projektams, kurie ne tik atnaujina laivus, bet ir tiesiogiai mažina nepageidaujamą priegaudą arba energijos bei degalų naudojimą.
Finansavimas – nuo statinių iki prekės ženklo
Paramos lėšomis galima statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus, įrengti inžinerines sistemas ir kilnojamąsias konstrukcijas, pavyzdžiui, konteinerius, vagonėlius ar prekybinius kioskus. Taip pat galima įsigyti reikiamas transporto priemones, laivų įrangą ir specializuotas priemones, tarp jų – žvejybos reikmenis bei darbinius drabužius.
Finansavimas gali būti naudojamas ir prekės ženklo, logotipo bei pakuotės dizainui kurti, taip pat dalyvavimo tarptautinėse parodose išlaidoms padengti.
T. Keršys nurodo, kad projektams, kurių vertė neviršija 200 tūkst. eurų, tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos ir parama išmokama taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Tai leidžia sumažinti administracinę naštą.
Mažos apimties priekrantės žvejybai, įskaitant vidaus vandenis, skirtų investicijų paramos intensyvumas gali siekti iki 100 proc. Kitoms investicijoms gali būti taikomas 50–75 proc. intensyvumas.
Moderni įranga pakeitė žvejų kasdienybę
Baltijos jūros priekrantėje dirbantys žvejai šia parama jau naudojosi ne kartą. Vienas iš pavyzdžių – UAB „Molo takas“, veiklą prieš 33 metus pradėjusi kaip individuali įmonė. Bendrovei vadovaujantis pensinio amžiaus sulaukęs, tačiau vis dar aktyviai jūroje dirbantis Viktoras Šukšteris pabrėžia, kad technologinė pažanga žvejybos sektoriui būtina.
Priekrantės žvejybai kyla specifinių iššūkių: mažus laivus nuolat veikia šoniniai vėjai ir bangos. Tikrinant tinklus, laivą reikia išlaikyti vienoje vietoje. Anksčiau tam tekdavo dažnai įjungti variklį, o laivavedys turėdavo neatsitraukti nuo šturvalo ir nuolat reaguoti į oro sąlygas.
2025 metais situacija pasikeitė. Įgyvendinusi projektą pagal priemonę „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“, UAB „Molo takas“ su ES parama įsigijo modernios įrangos komplektą.
V. Šukšteris pasakoja, kad GPM siųstuvu gautos koordinatės perduodamos elektriniam varikliui, kuris automatiškai užtikrina laivo išlaikymą vietoje. Todėl vienam žvejui nebereikia visą laiką stovėti prie šturvalo. Be to, sprendimas prisideda prie ekologijos, nes darbą atlieka elektrinis, o ne benzininis variklis.
Bendrovės vadovo teigimu, ši investicija pasiteisino. Nors sprendimas buvo gana naujas, vertinant projektą įmonei pavyko pagrįsti jo būtinybę ir praktinę naudą žvejybai.
Laive įrengtas gilmatis skenuoja dugną, rodo jo gylį ir duobes, todėl padeda pasirinkti tinkamą vietą inkarui. Anksčiau žvejams tekdavo plaukti beveik aklai, o dabar įranga tiksliai nurodo, kur yra tinklai. Elektrinis inkaras leidžia ne tik išlaikyti laivą vietoje, bet ir be benzino nuplaukti nedidelius atstumus, kai tikrinamos gaudyklės.
V. Šukšteris pabrėžia, kad technologijos nuolat tobulėja, todėl ir žvejybos įmonėms būtina nesustoti. Siekdama išlikti konkurencinga, bendrovė dėl ES paramos žvejybos įrangai atnaujinti ketina kreiptis dar kartą.