Monake gyvenantis vienas „Bankeros“ įkūrėjų Vytautas Karalevičius teigia bendradarbiaujantis su teisėsauga, kuri ketina jam pareikšti įtarimus, tačiau į apklausą Lietuvoje gyvai nevyks. Verslininkas tikina galintis joje dalyvauti nuotoliniu būdu.
V. Karalevičius aiškino, kad Monake gyvena jau daug metų ir ten augina du mažamečius vaikus, todėl dėl šeiminių aplinkybių į Lietuvą atvykti negali. Antradienį „Delfi“ laidoje jis sakė, kad įtarimai jo dar nepasiekė, tačiau su teisėsauga bendraujama ir bendradarbiaujama. Pasak jo, nuotolinis dalyvavimas procesuose jau yra įprasta praktika.
Prieš mėnesį teisėsauga pranešė surašiusi pranešimus apie įtarimus trims „Bankeros“ grupės įmonių vykdyto išankstinio žetonų platinimo (ICO) projekto įkūrėjams – V. Karalevičiui, Mantui Mockevičiui ir Justui Dobiliauskui. Jie įtariami iššvaistę mažiausiai 45 mln. eurų vertės turtą.
V. Karalevičius su tokia versija nesutinka. Jis tvirtino, kad turtas nebuvo iššvaistytas, o vien Lietuvoje buvo išleista daugiau nei 112 mln. eurų, sukurta šimtai darbo vietų ir sumokėta 23 mln. eurų mokesčių. Jo teigimu, mokėjimai darbuotojams ir valstybei nepagrįstai pateikiami kaip lėšų švaistymas.
Kaip anksčiau skelbė BNS, portalas „15min“ kartu su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru OCCRP pernai publikavo tyrimą. Jame teigta, kad keliasdešimt milijonų eurų, surinktų prieš septynerius metus platinant „Bankeros“ kriptovaliutos žetonus, atsidūrė banke „Pacific Private Bank“, kurį įsigijo trys projekto įkūrėjai.
Vėliau dalis šių pinigų paskolų forma buvo pervesta į pačių įkūrėjų ir su jais susijusių įmonių sąskaitas. Tyrime nurodyta, kad šios bendrovės buvo naudojamos prabangaus nekilnojamojo turto įsigijimui.
ES banko licencijos grupė iki šiol neturi
V. Karalevičius patvirtino iš „Pacific Private Bank“ gavęs paskolą, kuri, jo teigimu, daugiausia investuota į nekilnojamąjį turtą.
Skelbta, kad 2017–2018 metais daugiau nei 100 tūkst. įvairių šalių piliečių įsigijo „Banker“ (BNK) kriptovaliutos žetonų, o pats projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų.
Tuo metu „Bankera“ aiškino, kad surinktos lėšos bus skirtos naujam, Europoje licenciją turėsiančiam „blockchain“ eros bankui sukurti. Vis dėlto po pirminio žetonų siūlymo jų vertė greitai krito, o daug investuotojų patyrė nuostolių.
„Delfi“ laidoje „15min“ Tyrimų skyriaus redaktorė Jūratė Damulytė priminė, kad „Bankeros“ Baltojoje knygoje buvo numatyta projektą ilgainiui paversti veikiančiu „blockchain“ banku, turinčiu Europos Sąjungos licenciją.
V. Karalevičius teigė, kad „Bankeros“ ekosistema pasiekė dokumente iškeltus tikslus ir kad vartotojams teikiamos bankininkystės paslaugos.
Tačiau Baltojoje knygoje minėta ES licencijuoto banko grupė iki šiol neįsteigta, nors „Bankera“ save vadina neobanku. Paklaustas, ar verslas turi ES banko licenciją, V. Karalevičius sakė, kad šiuo keliu dirbama, tačiau grupė jau dabar siūlo vartotojams reikalingas paslaugas.
Jis taip pat pasakojo, kad iškart po žetonų platinimo buvo mėginama įsigyti kredito uniją, tačiau Lietuvos bankui patikrinus elektroninių pinigų įstaigą daugiau dėmesio skirta atitikčiai ir veiklos sutvarkymui. 2018 metais buvo svarstoma įsigyti kitą Europos Sąjungos banką, bet šio sandorio atsisakyta dėl tam tikrų verslo rizikų. Vėliau nuspręsta elektroninių pinigų įstaigą „Pervesk“ nukreipti banko licencijos siekimo keliu.
Žurnalistė teigia įžvelgianti „Spaudos klubo“ ryšį su „Bankeros“ aplinka
„15min“ žurnalistai ir vadovai anksčiau skelbė, kad po tyrimo apie „Bankerą“ patyrė įvairaus pobūdžio spaudimą. Tokius veiksmus pasmerkė kultūros ministras Lukas Alsys ir kelios žiniasklaidos organizacijos.
J. Damulytė teigė turinti duomenų, leidžiančių manyti, kad viešosios įstaigos „Spaudos klubas“, anksčiau vadintos „Vilniaus magu“, steigėjai gali būti susiję su „Bankeros“ žmonių aplinka. Ši įstaiga rinko informaciją apie „15min“ žurnalistus ir vadovus.
Pasak redaktorės, šie asmenys turėjo prieigą prie registrų duomenų. Iki tol, kol Registrų centras nutraukė sutartį, tariami žurnalistai rinko informaciją apie jos nekilnojamąjį turtą, „15min“ vyriausiojo redaktoriaus turtą, adresus ir asmens kodus.
J. Damulytės teigimu, „Spaudos klubas“ „15min“ komanda susidomėjo dar 2024 metais, kai tyrimų žurnalistai V. Karalevičiui ir kitiems „Bankeros“ atstovams išsiuntė klausimus.
V. Karalevičius nurodė, kad jo kolega „Spaudos klubui“ davė interviu, teikė informacijos ir buvo šaltinis. Jis patvirtino, kad jo kolegos šiai įstaigai teikia informaciją, tačiau teigė nepažįstantis jos steigėjo Dainiaus Gulbino ir su juo nebendraujantis.
V. Karalevičius taip pat patvirtino, kad „Bankeros“ ekosistemai priklausančios kriptovaliutų keityklos „SpectroCoin“ domenas sąmoningai nukreipinėjo lankytojus į „Spaudos klubo“ interneto puslapį.
Internetinių puslapių analizės įrankio „Build With“ duomenimis, alternatyvus „SpectroCoin“ domenas „SpectroCoin.lt“ į „Spaudos klubo“ svetainę vartotojus pradėjo nukreipti bent nuo 2026 metų birželio. Iki tol jis vedė į pagrindinį „SpectroCoin.com“ puslapį. Šiuo metu „SpectroCoin.lt“ domenas neaktyvus.