Antradienį Seimas pritarė tolesniam Darbo kodekso pataisų, susijusių su per skaitmenines platformas dirbančiais žmonėmis, svarstymui. Už balsavo 85 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, o 8 susilaikė. Pataisos toliau bus nagrinėjamos lapkričio 12-ąją.
Skaitmeninėse platformose daugiausia dirba pavežėjai, maisto ir siuntinių kurjeriai.
Siekiama aiškiau nustatyti platformų darbuotojų statusą
Pristatydama siūlomus pakeitimus Seime viceministrė pabrėžė, kad ši problema Lietuvoje yra aktuali.
Jos pateiktais duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo 33 tūkst. pavežėjų ir kurjerių, o bendras platformose dirbusių žmonių skaičius siekė 141 tūkst. 2025 metais 81 proc. tokių darbuotojų nurodė, kad darbas platformoje yra pagrindinė jų veikla.
Vis dėlto buvo pažymėta, kad šis skaičius neparodo tikslaus unikalių platformų darbuotojų skaičiaus, tačiau atskleidžia tokios veiklos mastą.
Siūlomomis pataisomis norima tiksliau nustatyti, ar platformoje dirbantis žmogus yra jos darbuotojas, ar savarankiškai teikiantis paslaugas. Sprendžiant šį klausimą pirmiausia būtų vertinamos faktinės aplinkybės, o ne vien sutartyje įrašytas šalių susitarimas.
Nustatant, ar tarp šalių egzistuoja darbo santykiai, būtų vertinama, ar darbuotojas yra pavaldus platformai ir kiek laisvės turi organizuodamas savo veiklą. Būtų atsižvelgiama į tai, ar jis gali pats pasirinkti, kada teikti paslaugas, nustatyti maksimalią jų apimtį, susitarti dėl kainos ir iš anksto sužinoti svarbiausias sąlygas, pavyzdžiui, įkainį, konkretų adresą, vietą ar atstumą.
Taip pat numatoma suteikti daugiau informacijos apie darbui naudojamas algoritmines stebėjimo sistemas. Platformose dirbantys žmonės galėtų sužinoti, kokie duomenys renkami, kokios sistemos taikomos ir kokiais kriterijais remiantis priimami sprendimai jų atžvilgiu.
Dar vienas pakeitimas suteiktų savarankiškai dirbantiems gyventojams teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Šiuo metu tokios galimybės jie neturi.
Platformų valdytojams būtų numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Per jį jie turėtų su darbuotojais susitarti, kokiu pagrindu bus dirbama – pagal darbo sutartį ar savarankiškai.
Pataisomis į Lietuvos teisę būtų perkeliamos Europos Sąjungos Platformų direktyvos nuostatos. Jos numato didesnį skaidrumą, kontrolę ir darbuotojų apsaugą nuo automatizuotų stebėjimo bei sprendimų priėmimo sistemų poveikio.