Teismas nagrinėja bylą, kurioje sprendžiama, ar tarnybos metu kontrabandininką nušovęs pasieniečius Karolis Ilgevičius veikė teisėtai. VSAT atstovė teigia, kad vertinant įvykį būtina atsižvelgti į pareigūno tarnybines funkcijas ir visą tuo metu susiklosčiusią situaciją.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme VSAT Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Inga Petrauskienė pabrėžė, kad turėtų būti analizuojami ne tik pareigūno, bet ir žuvusio vairuotojo veiksmai. Pasak jos, vairuotojas nepakluso aiškiam reikalavimui sustoti, pavojinga situacija susidarė dar prieš panaudojant ginklą, o automobiliu buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.
VSAT šioje byloje dalyvauja kaip civilinis atsakovas. Tarnybos atstovė taip pat nurodė, kad žuvęs vairuotojas pasienio ruože lankydavosi dažnai ir daug metų. Jis anksčiau buvo teistas už kontrabandą, plėšimą, vairavimą neblaiviam, dokumento klastojimą, neteisėtą disponavimą cigaretėmis, pasipriešinimą pareigūnams ir neteisėtą sienos perėjimą.
I. Petrauskienė teismo prašė įvertinti faktines aplinkybes, pasienio ruože kilusio pavojaus pobūdį ir situaciją kaip visumą. Savo argumentus ji grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais dėl pareigūnų veiksmų panašiais atvejais.
VSAT atstovės teigimu, pasieniečiai į įvykio vietą buvo atvykę vykdydami užduotį ir siekė teisėtai sustabdyti transporto priemonę. Automobilio vairuotojas reikalavimų nepaisė ir judėjo pavojingai, todėl teismas, anot jos, turi įvertinti galimą grėsmę tretiesiems asmenims, pareigūno sprendimui turėtą laiką ir tuo metu prieinamas priemones.
Ji priminė, kad pareigūnai naudojo garso bei šviesos signalus ir persekiojo kontrabandininką. I. Petrauskienė taip pat kėlė klausimą, ar K. Ilgevičius turėjo realią ir veiksmingą galimybę pavojų pašalinti kitais būdais, nes situacija buvo dinamiška. Jos vertinimu, pareigūno veiksmai negali būti atskirti nuo jam pavestų tarnybinių funkcijų.
Prokuratūra šūvį vertina kaip nusikaltimą
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Šneideris prašo K. Ilgevičių pripažinti kaltu dėl nužudymo siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir piktnaudžiavimo, viršijus tarnybos įgaliojimus.
Už šiuos nusikaltimus prokuroras prašo skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Taip pat prašoma įpareigoti kaltinamąjį atlyginti žuvusiojo šeimai turtinę žalą ir sumokėti 2,5 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
Turtinė žala viršija 13 tūkst. eurų. Ją sudaro laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos. Nors už nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų, prokuroras mano, kad tokia bausmė pasieniečiui nebūtų teisinga.
Įvykio metu K. Ilgevičius dirbo mobiliuoju patruliu. Pareigūnai buvo gavę pranešimą apie per sieną neteisėtai dronu pergabentas dėžes su cigaretėmis ir vyko aiškintis aplinkybių.
Prokuroro vertinimu, byloje nenustatyta, kad vairuotojas būtų ketinęs partrenkti ar sužaloti VSAT pareigūną. D. Šneideris teigia, kad vairuotojas siekė pabėgti, o ne tyčia sužeisti pasieniečius.
Prokuratūra laikosi pozicijos, kad nebuvo išnaudotos kitos galimybės automobiliui sustabdyti, o ginklas panaudotas neproporcingai. Pasak prokuroro, šūvis buvo nesaugus ir paleistas nesilaikant taiklaus šaudymo principų.
Tyrimo metu nustatyta, kad pareigūno ginklas buvo naujas ir tinkamas šaudyti, tačiau K. Ilgevičius nebuvo mokytas šaudyti į judantį taikinį.
Automobilis sustojo atsitrenkęs į medį
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2024 metų vasarą Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai gavo budėtojo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. Pradėję jų paiešką, pasieniečiai netrukus pastebėjo keliu važiuojantį automobilį. Jis į pareigūnų reikalavimą sustoti neatsiliepė.
Teisėsaugos teigimu, automobiliui nuvažiavus K. Ilgevičius, siekdamas sulaikyti galimai teisės pažeidimą darantį asmenį, vieną kartą iš tarnybinio ginklo iššovė į tolstantį automobilį. Tyrėjai nurodo, kad pareigūnas pažeidė šaunamojo ginklo naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, o vairuotojas tuo metu nekėlė tiesioginės grėsmės pareigūnams, eismo saugumui ar žmonėms.
Vairuotojui buvo padarytas mirtinas pakaušio ir sprando sužalojimas, todėl jis mirė įvykio vietoje. Po šūvio jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į medį ir sustojo. Pasieniečiai transporto priemonėje rado rūkalų ir negyvą vairuotoją.
Prokuratūros vertinimu, surinkti duomenys leidžia manyti, kad viršijus įgaliojimus siekiant sulaikyti ir nužudant teisės pažeidimą galimai dariusį asmenį nukentėjusiesiems, VSAT ir valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala.
Žmogaus nužudymu kaltinamas VSAT pareigūnas šiuo metu toje pačioje pasienio užkardoje dirba sistemų stebėjimo operatoriumi.
Žuvusiojo šeima prašo 120 tūkst. eurų
Buvęs VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, kad nepalankus teismo sprendimas galėtų sukurti neigiamą precedentą dėl pareigūnų teisės naudoti ginklą.
Nušauto Andžejaus A. našlė prašo priteisti 120 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Veslava A. pateikė 50 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos ir 3,5 tūkst. eurų dėl turtinės žalos. Kaip vaikų atstovė, ji jų vardu taip pat prašo priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Andžejus A., kuris ne kartą buvo baustas už cigarečių kontrabandą ir vežė nelegalias cigaretes, žuvo 2024 metų vasarą netoli sienos su Baltarusija. Jis nestabdė automobilio, kai jį stabdė pasieniečiai. K. Ilgevičius teigia, kad vairuotojas kėlė jam pavojų ir galėjo įvažiuoti į Tabariškių kaimą, taip sukeldamas grėsmę aplinkiniams.
Duodamas parodymus pasieniečius nurodė, kad anksčiau toje vietoje matė vaikus su dviračiais ir moteris, todėl baiminosi dėl jų saugumo. K. Ilgevičius kaltės nepripažįsta ir teigia taikęsis į automobilio ratą.