Pažymį mokiniui skiria mokytojas, tačiau ne visada aišku, ar pats mokinys supranta, kodėl gavo būtent tokį rezultatą ir ką galėtų pakeisti. Šiaulių universitetinėje gimnazijoje siekiama, kad mokiniai patys keltų tikslus, stebėtų savo pažangą ir įsivertintų, kur sekasi, o kur dar reikia pastangų. Gimnazijos direktorės Ingos Žemaitienės teigimu, ilgalaikis tikslas – kad mokinys taptų savo mokymosi ir pažangos šeimininku, rašoma pranešime žiniasklaidai.
I. Žemaitienė švietimo srityje dirba nuo 2001 metų. Dar studijų metais ji pradėjo mokyti informacinių technologijų, vėliau dėstė matematiką.
Be pedagoginio darbo, direktorė dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, vadovavo organizacijai, vykdžiusiai skaitmeninių įgūdžių ugdymo ir neformaliojo švietimo projektus. Ji taip pat baigė švietimo lyderystės magistrantūros studijas. Šiaulių universitetinei gimnazijai I. Žemaitienė vadovauja nuo 2021 m.
Pasak direktorės, mokyklą ji pirmiausia pažino per pamokas, mokinius, mokytojų bendruomenę ir kasdienes problemas. Darbas su projektais bei įvairiomis komandomis padėjo geriau suprasti lyderystės, žmonių sutelkimo ir bendros krypties svarbą.
Šiandien ši patirtis leidžia jai į mokyklą žvelgti ir mokytojo akimis, ir kaip į organizaciją, kuriai reikalinga aiški kryptis bei stipri komanda.
Vadovaudama gimnazijai I. Žemaitienė daug dėmesio skiria bendriems susitarimams, grįžtamajam ryšiui ir sprendimams, paremtiems duomenimis. Vis dėlto ji pabrėžia, kad taisyklės ir procedūros negali nustelbti konkretaus žmogaus bei konkrečios situacijos.
Gimnazijoje siekiama išklausyti skirtingas nuomones, susitarti ir priimtų susitarimų laikytis kartu. Tačiau sprendimų poveikis vertinamas ne tik pagal tai, kas buvo padaryta, bet ir pagal tai, kokį pokytį tai sukūrė mokiniui, mokytojui bei visai mokyklai. Jei rezultatas neatitinka lūkesčių, sprendimas turi būti peržiūrimas ir keičiamas.
„Lean“ principai padeda ieškoti sprendimų
Norėdama neapsiriboti problemų įvardijimu, o nuosekliai ieškoti jų sprendimų, gimnazija pradėjo taikyti kokybės vadybos principus. Iš pradžių buvo išbandyti pritaikyti „Lean“ metodikos elementai, o vėliau, įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą, pasirinktas Nuolatinio tobulinimo švietime modelis – švietimui pritaikyta „Lean“ metodika.
Direktorės teigimu, svarbiausia buvo išvengti papildomos administracinės naštos. Gimnazijai reikėjo sistemos, kuri padėtų kasdien aiškiai įvardyti tikslus, stebėti pažangą ir įvertinti sprendimų rezultatus.
Klasėse mokiniai kartu su mokytojais tariasi dėl vertybių ir tikslų, stebi savo rezultatus, patys arba iš dalies patys veda klasės valandėles, mokosi įvardyti problemas ir ieškoti jų sprendimo. Šios sistemos centre, pasak I. Žemaitienės, yra mokinys.
Pažanga tampa paties mokinio atsakomybe
Prie išsikeltų tikslų mokiniai grįžta ne vieną kartą per metus. Jie lygina pasiektus rezultatus su tuo, ko siekė, įsivertina, kas pavyko, ir prireikus keičia savo veiksmus. Trišaliuose pokalbiuose, kuriuose dalyvauja mokinys, tėvai ir klasės kuratorius, skatinama, kad apie savo pažangą vis daugiau pasakotų pats mokinys.
Gimnazija siekia, kad mokinys nelauktų, kol mokytojas ar tėvai įvertins jo situaciją. Jis turėtų matyti ne tik galutinį pažymį, bet ir suvokti, kaip su rezultatu susiję jo sprendimai, pastangos bei pasirinkimai.
Asmeniniai tikslai keliami ir planuojant būsimą karjerą. Savęs pažinimo rezultatai siejami su dabartiniais mokymosi pasirinkimais bei veiklomis.
I. Žemaitienės teigimu, ugdymas karjerai leidžia mokiniui suprasti ryšį tarp šiandien atliekamų veiksmų ir ateities pasirinkimų. Pažinęs savo stipriąsias puses, interesus bei gebėjimus, mokinys gali kryptingiau nuspręsti, kam skirti daugiau dėmesio, kokiose veiklose dalyvauti ir kuria kryptimi judėti toliau. Tada kasdienis mokymasis įgyja daugiau prasmės.
Duomenys parodo, ką reikia keisti
Individuali mokinio pažanga yra tik viena iš sričių, kurią gimnazija analizuoja. Taip pat vertinama mokymosi pasiekimų kaita, patikrinimų ir egzaminų rezultatai, lankomumas, mokinių bei tėvų apklausos ir mokytojų įžvalgos.
Direktorė pabrėžia, kad svarbus ne tik konkretus rezultatas, bet ir jo pokytis. Jei duomenys rodo, kad mokiniams prasčiau sekasi tam tikros temos ar gebėjimai, galima numatyti papildomas konsultacijas, keisti ugdymo planavimą arba susitarti dėl bendrų mokytojų veiksmų. Duomenys, jos teigimu, turėtų būti ne ataskaita, o priemonė ugdymui gerinti.
Vienas iš analizuojamų pokyčių susijęs su lietuvių kalbos ir teatro integracija. 2024–2025 mokslo metais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino A kurso kalbėjimo dalies vidurkis buvo 22,1 taško iš 30. Kitais mokslo metais, pradėjus taikyti integruotą teatro ir lietuvių kalbos mokymą, vidurkis pasiekė 25 taškus – padidėjo apie 13 proc.
Pokyčiai fiksuojami ir STEAM srityje. Per metus fizikos VBE pasirinkusių gimnazistų dalis padidėjo nuo 12 iki 19 proc., biologijos – nuo 21 iki 36 proc., geografijos – nuo 21 iki 32 proc. Gimnazija šiuos skaičius vertina kaip vieną iš požymių, kad mokinių susidomėjimas šiomis sritimis auga.
Prieš siekiant aukštumų reikia pasirūpinti pagrindais
I. Žemaitienė mano, kad sprendimų poveikio vertinimo principas turėtų būti taikomas ir visai Lietuvos švietimo sistemai. Prieš kalbant apie geriausią švietimą Europoje, jos nuomone, pirmiausia būtina sutvarkyti bazinius dalykus.
Direktorė pirmiausia išskiria mokytojų darbo sąlygas ir atlyginimą. Mokytojo metodininko, turinčio vieną etatą ir 21 metų darbo stažą, atlyginimas į rankas siekia apie 1600 eurų, o pradedančio mokytojo – apie 1400 eurų. Bendra statistika gali atrodyti geresnė, nes nemažai pedagogų dirba pusantro etato, tačiau dėl to didėja krūvis ir nuovargis, o laiko kokybiškai pasirengti pamokoms bei individualiai dirbti su mokiniais lieka mažiau.
Neatitikimą tarp lūkesčių ir realių galimybių I. Žemaitienė įžvelgia ir įtraukiame ugdyme. Vien reikalavimo mokyklai priimti įvairių poreikių turinčius vaikus nepakanka – turi būti sudarytos sąlygos konkrečiam vaikui.
Jeigu į mokyklą ateina specifinių poreikių turintis mokinys, kartu turi būti užtikrintos galimybės pritaikyti aplinką. Tam reikalingi aiškūs standartai, apibrėžiantys, kokias sąlygas, priemones ir infrastruktūrą mokykla turi turėti, taip pat realūs ištekliai šiems reikalavimams įgyvendinti.
Dar viena problema, pasak direktorės, kyla dėl siekio aprėpti kuo daugiau mokymosi turinio. Kai turinio apimtis didelė, mokiniams lieka per mažai laiko gilesniam mokymuisi. Todėl ji siūlo peržiūrėti ugdymo programų apimtį.
Kai mokinys jau supranta temą ir nori ją nagrinėti plačiau, mokytojas kartais turi pereiti prie kitos, nes to reikalauja programa. I. Žemaitienės nuomone, norint ugdyti mąstantį ir savarankišką žmogų, mokymuisi gilinti būtina palikti daugiau erdvės.
Vis dėlto švietimo sistemos stiprinimas, jos manymu, neturėtų tapti dar vienu bandymu viską pradėti iš naujo. Lietuvoje jau yra daug stiprių mokytojų ir gabių, motyvuotų mokinių, todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti sąlygoms, kuriomis jie dirba ir mokosi.
Nuolatinio tobulėjimo principą direktorė taiko ir savo profesinėje veikloje. Profesinio dialogo bei naujų idėjų ji ieško organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuotame Švietimo vadovų klube. Prie jo prisijungti paskatino noras bendrauti su bendraminčiais, aptarti kasdienius vadovo darbo klausimus, pasisemti idėjų ir stiprinti vadybines kompetencijas.
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ yra ne pelno siekianti organizacija, įsteigta Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.