Mirtimi pasibaigęs konfliktas Savanorių prospekte, per kurį buvęs kriminalinės policijos pareigūnas nušovė žmogų, atkreipė dėmesį į savitvardos ir streso valdymo svarbą. Psichologas Gediminas Navaitis teigia, kad sunkūs nusikaltimai ne visada būna iš anksto suplanuoti – kai kuriais atvejais juos lemia staigus savikontrolės praradimas. Ilgainiui besikaupianti įtampa, anot jo, net nedidelį nesutarimą gali paversti paskutiniu lašu.
Psichologas Gediminas Navaitis apie nusikaltimus ir nužudymus (tv3.lt koliažas)
Tv3.lt šaltinių duomenimis, įtarimai nužudymu pareikšti buvusiam kriminalinės policijos pareigūnui, anksčiau vadovavusiam Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos skyriui. Šaltiniai taip pat teigia, kad vyras valdė šalia įvykio vietos esantį lombardą, prie kurio ir buvo nušautas žmogus.
Smurtas ne visada prasideda nuo plano
G. Navaitis aiškino, kad nusikaltimus gali lemti ne tik išankstinis sumanymas, bet ir stiprios emocijos. Pasak jo, filmuose bei detektyvuose dažnai rodomi kruopščiai suplanuoti nusikaltimai, pateikiami kaip intelektinis iššūkis, tačiau realybėje smurtas neretai kyla iš nevaldomo konflikto.
Psichologas pateikė atvejį, kai vyras pas sugyventinę atėjo nešinas šampano buteliu ir rože, ketindamas susitaikyti. Pora išgėrė, vėliau susipyko, o vyras moterį sunkiai sužalojo. Anot eksperto, tokia pradžia nerodė išankstinio ketinimo smurtauti – situaciją pakeitė alkoholis, emocijos ir prarasta savikontrolė.
Specialistas pabrėžė, kad konfliktuojant būtina suvokti galimas savo veiksmų pasekmes. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai žmogus turi teisėtai laikomą ginklą. Jis turėtų žinoti, kaip elgtis, kad grasinimai ar kiti veiksmai nepadidintų įtampos.
Ne mažiau svarbu, pasak G. Navaičio, grėsmę atpažinti ir tam, kuriam grasinama. Užuot bandžius įrodyti savo tiesą, reikėtų išlaikyti savikontrolę, racionaliai įvertinti pavojų ir ieškoti būdo konfliktą užbaigti taip, kad nebūtų sužeista.
Eksperto vertinimu, tokiose situacijose susideda keli veiksniai: nepakankamas psichologinis išprusimas, žinių apie streso poveikį emocijoms trūkumas ir praktinių reagavimo į konfliktą įgūdžių stoka.
„Paskutiniu lašu“ gali tapti net menka pastaba
G. Navaitis pabrėžė, kad stiprus stresas ir emocijos gali pastūmėti žmogų priimti neapgalvotus sprendimus. Todėl, jo teigimu, būtina ugdyti savitvardą, mokytis reaguoti į įtampą ir kurti mažiau stresą keliančius tarpusavio santykius.
Stresas, anot psichologo, kaupiasi. Dėl to iš pažiūros nereikšmingas įvykis gali tapti paskutiniu impulsu, po kurio žmogus praranda pusiausvyrą. Tokiu dirgikliu gali būti net pastaba autobusų ar troleibusų stotelėje – į ją vienas žmogus sureaguotų su humoru, o kitam ji taptų kritiniu momentu.
Psichologas taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomenėje nepakankamai dėmesio skiriama streso mažinimui. Kaip vieną iš pavyzdžių jis nurodė artėjantį laikrodžio persukimą: dėl jo maždaug kas penktas žmogus gali patirti iki dviejų savaičių trunkantį stresą.
G. Navaitis kėlė klausimą, ar toks pokytis iš tiesų reikalingas, ir teigė nematantis pagrįstų skaičiavimų, įrodančių elektros taupymą. Jo vertinimu, pagrindiniai elektros vartotojai yra pramonė ir transportas, o gamybai elektros prireiktų tiek pat nepriklausomai nuo to, ar dirbama dieną, ar naktį. Vis dėlto jis pabrėžė, kad laikrodžio persukimas nėra vienintelė streso priežastis – šis pavyzdys veikiau parodo, kaip visuomenė pati sukuria papildomą įtampą.
Prie bereikalingo streso gali prisidėti ir kasdienis žmonių elgesys. Naktį garsiai leidžiama muzika ar triukšmas vargina kaimynus, o kiekvienas žmogus galėtų pateikti ne vieną panašų pavyzdį, kai aplinkiniai sukėlė įtampą.
Psichologas ragino kritiškai pažvelgti ir į savo elgesį. Keli iš pirmo žvilgsnio menki dirgikliai, susikaupę kartu, gali sukelti itin stiprią reakciją ir baigtis skaudžiomis pasekmėmis.
Konfliktas galėjo prasidėti prie lombardo
Tv3.lt šaltinių teigimu, įtariamasis valdė lombardą Savanorių prospekto pirmame aukšte. Būtent prie jo, kaip manoma, ir kilo konfliktas. Liudininkas portalui pasakojo, kad nesutarimas galėjo prasidėti dėl to, jog nušautas vyras galimai šlapinosi ant namo sienos.
Bendrasis pagalbos centras dėl įvykio sulaukė devynių pranešimų. BPC atstovė nurodė, kad pirmasis skambutis gautas 18.25 val., o vėliau, beveik kas minutę, buvo dar aštuoni skambučiai.
Pirmojo pokalbio metu pranešta apie du asmenis, užpuolimą, muštynes ir ginklą. Iš pradžių skambinusysis teigė, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia, tačiau pokalbio metu išgirdus šūvius jis patikslino, kad medikų pagalba būtina. Tuomet skambutis buvo sujungtas su policijos budėtoju.
Viena moteris, važiuodama troleibusu, matė žmonių grupę ir vieną asmenį, išsitraukusį ginklą bei juo grasinusį. Kita gyventoja, buvusi namuose, sakė girdėjusi šūvius ir mačiusi gulintį žmogų, tačiau pati bijojo tikrinti, kas vyksta.
Dar viena skambinusi moteris tik rėkė ir neatsakė į operatoriaus klausimus. BPC atstovės teigimu, ji galėjo būti netoli nukentėjusiojo ir dėl didelio susijaudinimo nesugebėjo kalbėti.
Įtariamas buvęs pareigūnas anksčiau vadovavo svarbiam padaliniui
Įtariamojo tarnyba prasidėjo maždaug 1995 metais. 2012 metų gegužę jis viešai pristatytas kaip Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas. Tuo metu vyras turėjo komisaro laipsnį.
Šis padalinys tyrė sudėtingas bylas, susijusias su nusikalstamų grupuočių ryšiais, narkotikų tiekimo keliais ir planuojamais nusikaltimais. 2014 metais portalas „Lrytas“ skelbė, kad kriminalistai aiškinosi ne tik tiesioginius nusikaltimų vykdytojus, bet ir galimus organizatorius. Tuomet pareigūnas jų darbo principą apibūdino taip: jie ieško sąsajų ir palaipsniui jas atskleidžia.
Jo vadovaujamo skyriaus veikla buvo siejama su keliais rezonansiniais tyrimais. Tarp jų – bandymo pagrobti sostinės restorano „Belmontas“ savininką atskleidimas, maždaug 50 mln. eurų vertės ikonų kolekcijos vagystės tyrimas ir operacijos prieš narkotikus platinusias grupuotes.
2013 metų policijos veiklos rezultatuose taip pat minėtos aptiktos narkotinių medžiagų gamybos laboratorijos, kanapių auginimo vietos ir iš nusikalstamų grupuočių paimti ginklai bei sprogmenys.
Liudininkas: girdėjau keturis šūvius
Šalia įvykio vietos gyvenantis vyras, kurio vardas ir pavardė redakcijai žinomi, tv3.lt pasakojo penktadienio vakarą išgirdęs keturis šūvius. Į įvykio rimtumą jis esą suprato atkreipęs dėmesį į gausiai į kiemą suvažiavusias tarnybas ir pamatęs uždengtą ant žemės gulintį kūną.
Liudininko teigimu, išėjęs į lauką jis išgirdo, kad konfliktas galėjo kilti dėl šlapinimosi ant namo kampo. Jo pasakojimu, nušautas vyras buvo su žmona, o įtariamasis esą kažką jam pasakė. Tarp vyrų kilo žodinis konfliktas ir stumdymasis, po kurio buvo panaudotas ginklas. Liudininkas teigė girdėjęs, kad vienas šūvis paleistas į žemę, o trys – į nugarą.
Pasak vyro, įtariamasis iš įvykio vietos nepabėgo ir liko stovėti šalia nušauto žmogaus. Nukentėjusiojo žmona, jo teigimu, garsiai klykė, nors pati nebuvo sužeista. Dėl šoko ji negalėjo paeiti, todėl trys žmonės ją nuvedė į greitosios medicinos pagalbos automobilį.
Liudininkas sakė pasijutęs ramiau tik sužinojęs, kad šūvius paleidęs įtariamasis sulaikytas.