Nuo lapkričio 1 d. sveikatos priežiūros sistemoje pradės galioti keli svarbūs pakeitimai. Jie palies Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimą, skubią registraciją pas akių ligų gydytojus, vaikų ortodontinę priežiūrą, teleoftalmologiją, dantų protezavimo kompensavimą ir pažangiosios terapijos vaistus. Taip pat bus suteikta daugiau savarankiškumo išplėstinės praktikos slaugytojams Skubiosios medicinos pagalbos skyriuose.
Apžvelgiame pagrindines naujoves, kurios aktualios pacientams ir jų artimiesiems.
Mokinio sveikatos pažymėjimas kai kuriais atvejais galios trumpiau
Nuo lapkričio 1 d. išduodamų Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimo laikotarpis ne visada sieks vienerius metus.
Atliekant profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą turės būti įvertinta ir burnos sveikata. Jei dantys bus sveiki, pažymėjimas, kaip ir anksčiau, galios vienerius metus. Tačiau nustačius ėduonies pažeidimus, kuriuos būtina gydyti, pažyma galios šešis mėnesius nuo jos užpildymo dienos.
Tokiu būdu siekiama paskatinti dažniau rūpintis vaikų dantimis. Iki lapkričio 1 d. išduoti pažymėjimai bus galiojantys pagal ankstesnę tvarką – vienerius metus nuo išdavimo.
Praėjusiais metais gydymo įstaigose vaikams suteikta daugiau nei 400 tūkst. burnos sveikatos profilaktikos paslaugų. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo tam skirta 2,6 mln. eurų.
Kada pas akių gydytoją reikės patekti per 14 dienų?
Po pakeitimų pacientai, gavę siuntimą, skubos tvarka galės būti registruojami pas akių ligų gydytoją, kai pakartotinai tuo pačiu vizitu nustatomas gerokai padidėjęs akispūdis – 30–39 mmHg.
14 dienų terminas taip pat bus taikomas esant staiga atsiradusiam regos iškraipymui ar pablogėjimui, dvejinimuisi, žvairumui arba ūmiam infekciniam akių vokų ir junginės uždegimui, kai optimalus gydymas neduoda poveikio.
Vaikams skubi konsultacija turės būti skiriama nustačius naujai atsiradusį baltą akies dugno refleksą, nistagmą arba plaukiojančius akių judesius.
Per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo taip pat turės būti atlikta pirminė neišnešiotų naujagimių retinopatijos patikra. Tai taikoma naujagimiams, kurių gestacinis amžius yra 32 savaitės ar mažiau ir (arba) svoris gimimo metu mažesnis nei 1500 g, o koreguotas amžius neviršija 44 savaičių.
Toks pats terminas numatytas ir tais atvejais, kai įtariamos pooperacinės akių komplikacijos.
Skubiosios pagalbos skyriuose dalį pacientų galės įvertinti slaugytojai
Lengvesnės būklės pacientus Skubiosios medicinos pagalbos skyriuose galės savarankiškai apžiūrėti išplėstinės praktikos slaugytojai, neperžengdami savo profesinės kompetencijos ribų. Jie galės suteikti reikiamą pagalbą, todėl pacientai atsakymus turėtų gauti greičiau, o gydytojai daugiau dėmesio galės skirti sudėtingiems ir gyvybei pavojingiems atvejams.
Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotais teisės aktų pakeitimais šiems specialistams suteikiama daugiau savarankiškumo teikti Skubiosios medicinos pagalbos paslaugas stacionarinėse gydymo įstaigose ir teritoriniuose Skubiosios medicinos pagalbos skyriuose. Už jų darbą bus mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Taip pat patikslinta paslaugų apmokėjimo tvarka, kai neatliekami laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai. Pakoreguota Skubiosios medicinos pagalbos kabineto sąvoka ir sudaryta galimybė jame paslaugas teikti pagal medicinos gydytojo arba išplėstinės praktikos slaugytojo kompetenciją.
Lietuvoje stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikia 99 gydymo įstaigos, iš jų 54 turi Skubiosios medicinos pagalbos skyrius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2025 m. juose užfiksuoti 624 905 pacientų apsilankymai ir suteikta 1 420 565 paslaugų. Beveik penktadalis pacientų buvo hospitalizuoti, o kiti išleisti gydytis ambulatoriškai arba pervežti į kitas gydymo įstaigas.
Vaikų ortodontiniam gydymui numatytas papildomas finansavimas
Siekdama gerinti vaikams reikalingų ortodontinių paslaugų prieinamumą, Sveikatos apsaugos ministerija patikslino jų teikimo ir apmokėjimo iš PSDF tvarką.
Naujose taisyklėse aiškiau nurodyta, kokias paslaugas gali teikti gydytojai odontologai, o kokias – gydytojai ortodontai. Taip pat numatytas papildomas finansavimas.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė, kad kartu su ministerijos specialistais buvo nustatyta aiškesnė paslaugų teikimo tvarka, skirtas papildomas finansavimas ir sudarytos sąlygos pirminės grandies specialistams perimti dalį darbo krūvio. Pasak jo, tai turėtų padėti gydymo įstaigoms geriau organizuoti darbą, o šeimoms – greičiau gauti paslaugas.
Iki šiol reikiamą kvalifikaciją turintys gydytojai odontologai galėjo diagnozuoti ir gydyti dalį vaikų sąkandžio anomalijų išimamais ortodontiniais aparatais bei naudoti profilaktinius aparatus, tačiau paslaugų finansavimas ir jų teikimo reikalavimai nebuvo aiškiai reglamentuoti.
Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis anksčiau koreguoti sąkandžio sutrikimus ir ateityje išvengti sudėtingesnio bei brangesnio gydymo. Be to, gydymo įstaigos galės tiksliau planuoti specialistų darbą ir lėšas.
Tvarka bus įgyvendinama etapais. Pirminio lygio odontologinės priežiūros įstaigoms, turinčioms sutartį su Valstybine ligonių kasa, ji bus taikoma nuo šių metų lapkričio 1 d., o antrinio lygio paslaugas teikiančioms įstaigoms – nuo 2027 m. balandžio 1 d.
Pirminiam lygiui numatytas pereinamasis laikotarpis. Iki 2030 m. sausio 1 d. sąkandžio anomalijų gydymą išimamais aparatais privalės teikti tik tos įstaigos, kuriose dirba reikiamą kompetenciją turintys gydytojai odontologai, baigę atitinkamas studijas arba specialius universitetinius mokymus.
Kitos įstaigos iki to laiko galės įvertinti specialistų poreikį ir pasiruošti. Nuo 2030 m. sausio 1 d. šias paslaugas turės užtikrinti visos pirminės odontologinės priežiūros įstaigos.
Akių dugno tyrimus daliai pacientų bus galima atlikti arčiau namų
Nuo lapkričio 1 d. dalis oftalmologinių paslaugų galės būti teikiama nuotoliniu būdu. Tam bus naudojamos akių dugno nuotraukos ir oftalmologų nuotolinės konsultacijos.
Teleoftalmologija pirmiausia skirta suaugusiems cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems kyla diabetinės retinopatijos – vienos dažniausių regos sutrikimų ir aklumo priežasčių – rizika.
Pacientui tyrimą bus galima atlikti šeimos gydytojo kabinete. Gydytojas nufotografuos akių dugną ir vaizdą perduos oftalmologui įvertinti. Laiku nustačius ligą ir paskyrus gydymą, galima sumažinti komplikacijų, taip pat regėjimo praradimo, riziką.
Pirminei teleoftalmologijos paslaugai bus galima registruoti cukriniu diabetu sergančius suaugusiuosius, kurie per pastaruosius metus dėl diabetinės retinopatijos nebuvo konsultuoti oftalmologo.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2024 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau oftalmologo konsultaciją gavo tik trečdalis jų. Nors akių patikra sergantiesiems diabetu rekomenduojama bent kartą per metus, dalis pacientų į gydytojus nesikreipia, nes komplikacijos ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų.
Tyrimai rodo, kad diabetinės retinopatijos rizikai įvertinti teleoftalmologija yra tokia pat veiksminga kaip tiesioginė konsultacija. Tikimasi, kad ši paslauga bus ypač naudinga regionų gyventojams, nes sumažins kelionių poreikį ir padės greičiau gauti specialistų įvertinimą.
Paslauga bus teikiama centralizuotai per E. sveikatos sistemą. Prie elektroninio siuntimo bus pridedami specialiai parengti skaitmeniniai standartizuoti klausimynai.
Nustatyta aiškesnė vaikų, sergančių artritu, stebėjimo tvarka
Vaikų, sergančių jaunatviniu artritu ar sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, sveikatos stebėjimas iki šiol nebuvo reglamentuotas atskirai – gydytojai jį organizuodavo individualiai. Naujasis reglamentavimas nustato bendras stebėjimo sąlygas, ligų sąrašą ir tikrinimų dažnumą.
Jei liga yra vidutinio arba didelio aktyvumo arba vaikui skiriami ligą modifikuojantys vaistai, vaikų reumatologas turės apžiūrėti pacientą kas 3–6 mėnesius. Kai liga mažai aktyvi ir toks gydymas netaikomas, patikros bus atliekamos kas 6–12 mėnesių.
Jaunatviniu artritu sergančius vaikus taip pat turės stebėti oftalmologas, laikydamasis tų pačių intervalų. Vaikams, sergantiems iridociklitu, tai yra akies rainelės ir krumplyno uždegimu, oftalmologo apžiūra bus atliekama kas 3–6 mėnesius.
Keičiasi dantų protezavimo išlaidų kompensavimo taisyklės
Nuo lapkričio 1 d. pradės galioti patikslinta dantų protezavimo paslaugų kompensavimo tvarka. Ja siekiama aiškiau nustatyti kompensavimo sąlygas ir sąvokas, kad gydymo įstaigoms būtų paprasčiau teikti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas ir neliktų skirtingų taisyklių aiškinimų.
Atnaujinti procedūrų išlaidų kompensavimo reikalavimai, patikslintos sąvokos ir konkrečiau aprašyti atvejai, kai paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto. Taip pat išsamiau nustatyti vaikams taikomi kriterijai bei išimtys ir atvejai, kai būtina gydytojų konsiliumo išvada.
Aiškiau reglamentuojamas dantų protezavimo plano sudarymas, procedūrų apskaita ir registravimas Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje. Atsisakoma nebeaktualių pranešimų formų.
PSDF lėšomis apmokamomis dantų protezavimo paslaugomis gali pasinaudoti senatvės pensijos amžių sukakę žmonės, vaikai iki 18 metų, žmonės su negalia ir pacientai, gydyti dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinės ligos.
Lengvinamos sąlygos pažangiosios terapijos vaistams gaminti
Nuo lapkričio 1 d. keisis pažangiosios terapijos vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimai ir leidimų juos gaminti išdavimo tvarka. Pakeitimais siekiama pagerinti inovatyvių vaistų prieinamumą onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams.
Numatoma sudaryti palankesnes sąlygas gaminti konkrečiam pacientui pritaikytus vaistus ir gydytojui pasirinkti jam tinkamiausią gydymą.
Pagal ligoninės išimtį pažangiosios terapijos vaistai gaminami neįprastu būdu – taikant modifikuotus gamybos metodus arba kitokį gamybos dažnumą nei įprasto pramoninio proceso metu. Šie preparatai priskiriami personalizuotai medicinai, nes parenkami konkrečiam pacientui pagal jo individualias savybes ir klinikinę būklę, kai registruoti vaistai nėra veiksmingi arba jų gydymui nėra galimybės gauti.
Nustatyti aiškesni, su Europos Sąjungos reikalavimais suderinti gamybos kriterijai. Pažangiosios terapijos vaistai turės būti gaminami laikantis ES nustatytų specialiųjų geros gamybos praktikos reikalavimų.
Siekiant užtikrinti preparatų kokybę ir saugumą, gydymo įstaigų vadovai turės patvirtinti kiekvieno tokio vaisto kokybės dokumentų rinkinį, užtikrinti jo atsekamumą, farmakologinį budrumą ir veiksmingumo stebėseną.